INFOLINIJA telefonas: +370 675 80687, el. paštas: klausimai@aromata.lt

Apie saulės naudą, žalą ir apsauginių kremų dilemą

Saulės spindulių nauda ir žala

Kad saulės spinduliai būtini žmogaus sveikatai, abejonių nėra. Saulėtos dienos mums pakelia nuotaiką, suteikia gyvybinės ir dvasinės energijos. Turbūt todėl daugumai šiauriečių vasara - mėgiamiausias ir laukiamiausias metų laikas. Be to, UV spinduliai inicijuoja vitamino D gamybą odoje, veikia antibakteriškai ir antiseptiškai, palengvina uždegiminių odos ligų, egzemų ir kt. dermatozių simptomus. Deja, skirtingai nei prieš 100 metų, žmonės dabar daugiausia laiko praleidžia patalpose ir todėl patiria su UV spindulių trūkumu susijusių sveikatos problemų – vadinamųjų civilizacijos ligų atvejų tik daugėja. 

Saulės radiacija, arba ultravioletiniai A, B ir C spektro (sutrumpintai vadinami UVA, UVB ir UVC) spinduliai dabar laikomi didžiausiu odos jaunystės ir sveikatos priešu ir odos vėžio priežastimi. Tačiau išties pavojingos baltaodžiams (kur apsauginio pigmento melanino, sugeriančio UV spindulius yra labai mažai, lyginant su juodaodžių ar kitų spalvų žmonių oda) yra tik didelės dozės, gaunamos nesaikingai ir neprotingai kaitinantis saulėje.

Naujausi tyrimai gerokai pakoregavo iki šiol neginčijamais laikytus teiginius ir sąmoningus žmones verčia peržiūrėti buvimo saulėje ir apsaugos nuo jos spindulių įpročius.

Kuo naudingi UV spinduliai?

  • Saulės spinduliai naudingi sveikatai, ypač vit.D gamybai, jų vengti šiuolaikiniam žmogui, kuris beveik visą laiką praleidžia patalpose, neracionalu.
  • Kaitinantis saulėje būtinas saikas.
  • Lėtas atsargus įdegis yra naudingas, nudegimai – pavojingi sveikatai.
  • Natūralus įdegis saugo odą nuo gilesnio UV spindulių poveikio.
  • Lietuvoje daugeliu atveju kremai su SPF ar >SPF10 nebūtini, užtenka odą pamaitinti kokybiškais nerafinuotais aliejais.
  • Odos atsparumą sustiprina antioksidantų prisotinta mityba – spalvoti vaisiai, daržovės, uogos, riešutai, sėklos.
  • Didelio saulės aktyvumo periodais geriausia apsauga – pavėsis, rūbai, skrybėlė ir akiniai.
  • SPF 10 ir SPF 50 efektyvumo skirtumas – tik 8%.
  • Jei renkatės kremą, saugiau naudoti be nano technologijų, ekologišką sertifikuotą kremą su cinko (Zn) ir  titano (Ti) oksidais.
  • Anot JAV epidemiologų, augant apsauginių kremų pardavimams, odos vėžio atvejų ne mažėja, bet atitinkamai daugėja.
  • Įkyriai kosmetologų ir dermatologų peršama nuomonė, kad priemonė su SPF 15 būtina kasdien, yra neracionalus ir klaidinantis, ir ginantis labiau kosmetikos pramonės, o ne sveikata bei ligų profilaktika besirūpinančio žmogaus interesus.
  • Nudegimų atvejais geriausios pagalbos priemonėsnatūralūs augalų ekstraktai:
    • Iškart nudegus – vėsinti vandeniu ir vandeniniais tirpalais, alavijo geliu, rauginto pieno produktais;
    • po 1-2 d gijimą pagreitina kokybiško aliejaus aplikacijos, riebūs kremai.

Natūrali įgimta apsauga nuo saulės.

Žmonių oda evoliucijos eigoje savotiškai prisitaikė gyvenimui po saule. Odoje turime melanocitų – ląstelių, gaminančių ir kaupiančių apsauginį pigmentą – melaniną. Melanocitų kiekis vienodas visų rasių žmonių odoje, bet skiriasi pigmento kiekis. Arčiausiai pusiaujo ir aukštai kalnuose, kur saulė yra arčiausiai ir spinduliai mažiausiai išsklaidyti, gyvenančių žmonių oda yra tamsiausia, pigmento melanino joje daugiausia. Melaninas it kempinė sugeria UV spindulius ir taip apsaugo odą nuo žalojančio poveikio.

Kiekvienas turime natūralius apsaugos nuo UV spindulių mechanizmus:

  • Odos pigmentaciją (įdegis) dėl melanino susidarymo;
  • Laikiną odos sustorėjimą – elastozę;
  • vitaminą D, kuris pasigamina odoje nuo UVB poveikio; 90% reikalingo vit.D pasigamina odoje; likusį kiekį gauname su maistu.

VitD gyvybiškai būtinas imunitetui, mikroelementų apytakai, saugo nuo osteoporozės, įvairių vėžių, mažina mirtingumą nuo įvairių ligų, jo reikšmės įrodymų vis daugėja. VitD perteklius dėl saulės neįmanomas, nes organizmas nustoja jį gaminti, kai kraujyje kiekis pasiekia reikiamą ribą  - suveikia savireguliacija/grįžtamasis ryšys/homeostazė.

 

I

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

liustracija: natūrali pigmentacija - melanino pigmentas tamsioje odoje (kairėje) ir šviesioje odoje (dešinėje). Šaltinis: http://cnx.org/contents/FPtK1zmh@8.25:RxywCGkA@5/Layers-of-the-Skin#fig-ch05_01_08

Odos fototipai pagal reakciją į saulės spindulius

Iliustracija: Odos fototipų klasifikacija pagal imlumą nudegimui, su atitinkamomis UV spindulių minimaliomis eriteminėmis dozėmis (MED) neįdegusiai odai.

Šaltinis: SCCP "Opinion on Biological effects of ultraviolet radiation relevant to health with particular reference to sunbeds for cosmetic purposes (2006)" http://ec.europa.eu/health/opinions2/images/icon/ico_pdf.gif 1.1.1 Acute, p. 7

Neigiamas UV spindulių poveikis 

Odos nudegimas. Nudegimas saulėje yra ūmi odos reakcija į didelį UV spindulių kiekį. Jei oda nuo spindulių apsaugota nepakankamai, spinduliai ima skverbtis gilyn, sukeldami fotochemines reakcijas. Odos kapiliarai išsiplečia, tarp kraujagyslių sienelių ląstelių atsiranda tarpai, pro kuriuos į aplinkinius audinius ima skverbtis skysčiai, sukeldami uždegimą – patinimą, paraudimą ir skausmą. Priklausomai nuo odos fototipo ir saulės aktyvumo, nudegti galima vos per kelias minutes.

Lėtiniai odos pokyčiai – fotosenėjimas. UV spindulių poveikis - nudegimai ir kiti pokyčiai sumuojasi bėgant metams. UV spinduliai sukelia laisvųjų radikalų atsiradimą odoje. Susikaupęs didesnis jų kiekis veikia kaip nuodas ir yra labai žalojantis ląsteles ir net genetinę medžiagą - DNR. Oda stengiasi apsisaugoti, gamindama melaniną, bet tam reikia laiko (5-7dienų)

UVB spinduliai veikia išorinį sluoksnį epidermį (sukelia paraudimą, melanino gamybą, odos patamsėjimą po 3-6-ų parų).

UVA spinduliai skverbiasi giliau į dermą, jie yra pagrindiniai senėjimo „kaltininkai“. Jie sukelia greitą laikiną pigmentaciją, trunkančią 12 val., sutrikdo elastino ir kolageno skaidulų gamybą, todėl atsiranda smulkių raukšlelių, įvairiausių pigmentinių dėmių, gali vystytis vėžiniai pakitimai. Fotosenėjimo reiškiniai labiausiai matomi atvirose vietose – veido, kaklo, rankų odoje.

Apsauginiai kremai nuo saulės (SPF kremai) ir jų rūšys

Apsauginių kremų paskirtis – saugoti odą nuo nudegimo ir įdegimo. Tam tikslui į kremus dedama UV filtrų - ingredientų, kurie vienokiais ar kitokiais būdais neutralizuoja UV spindulius. 

Yra 3 apsauginių medžiagų, dedamų į priemones nuo saulės, rūšys:

  1. Sintetiniai-cheminiai UV filtrai (angl. sunscreens) – nenatūralios kilmės medžiagos, sugeriančios/absorbuojančios UV spindulių energiją cheminės reakcijos dėka; pvz. benzophenone, methoxydibenzoylmethane, trisiloxane, octocrylene, PABA, kamparo dariniai ir kt.;
    1. Angliškai dažnai vadinami “organic filters”, referuojant į tai, kad tai organinės chemijos objektai; nepainiokite su organine (angl.k. “organic”), t.y. ekologiška kosmetika!
    2. Spindulius neutralizuoja juos sugerdami – odoje vyksta cheminė reakcija, atsiranda tarpinių reakcijos junginių, kurie veikia kaip fotooksidantai.
    3. Jų koncentracija gaminiuose yra ribojama dėl pavojaus sveikatai:
      1. Kai kurie organininiai filtrai yra fotonestabilūs - suyra nuo UV, generuoja laisvą deguonį bei toksinius junginius. Kai kurie nestabilūs net ir be UV spindulių.
      2. Didžiausi fotoalergenai – dažnai sukelia fotoalerginį dermatitą.
      3. Yra duomenų, kad jos irdamos odoje skatina laisvųjų radikalų atsiradimą, tad pačios gali būti odos vėžio priežastimi.
      4. Kai kurios sukelia hormonų disbalansą.
    4. Draudžiamos naudoti ekologiškoje kosmetikoje, išskyrus titano dioksidą TiO2 ir cinko oksidą ZnO.
    5. Viename gaminyje naudojamos kelios medžiagos plačiam apsaugos spektrui pasiekti.
  2. Mineraliniai UV spindulių atšvaitai (angl. sunblocks) – tai 2 medžiagos, titano dioksidas (TiO2) ir cinko oksidas (ZnO) - metalų oksidai, fiziškai it veidrodis atspindintys spindulius nuo odos, neleisdami jiems patekti į odą; atspindi ir UVA, ir UVB spindulius.

Titano dioksidas ir cinko oksidas turi vieną trūkumą – jų mikrometrų (mm) dydžio dalelės ant odos palieka baltą pėdsaką; kuo didesnė koncentracija ir SPF, tuo baltesnis. Todėl gamintojai ėmėsi juos smulkinti iki nano- dydžio. Nanotechnologijos kosmetikoje – pavojingas ir neištirtas reikalas, nes nano dydžio medžiagos pereina ląstelių membranas ir fiziologinius barjerus, pasiekia kraują, o kaip jos elgsis ir kokias pasekmes organizmui sukels vėliau – niekas negali nieko užtikrintai pasakyti, todėl nanotechnologijos draudžiamos naudoti ekologiškoje kosmetikoje. Mikronizuotos - mm eilės dalelės dar pakankamai didelės, į gilesnius sluoksnius beveik nepatenka, nusilupa kartu su raginio sluoksnio ląstelėmis.

  1. SVARBU: Jei kremas su TiO2, ZnO nepalieka balto pėdsako, gali būti, kad šios medžiagos yra nanodalelių dydžio. Tuomet, sudėtinių dalių sąraše šalia turi būti įrašas (nano) skliausteliuose, pvz. Titanium dioxide (nano). Nanotechnologijos ekologiškoje kosmetikoje neleidžiamos.

3. Natūralios gyvosios gamtos medžiagos, pvz. koraliniai Lithothamnium dumbliai, Porphyra umbilicalis raudondumbliai, tiriami kai kurių augalų ekstraktai.

4. Viename gaminyje naudojamos kelios medžiagos plačiam apsaugos spektrui pasiekti.

Kokie SPF kremų trūkumai?

Apsauginiai SPF kremai trukdo natūraliai susidaryti melaninui ir vit.D.

Kenkia aplinkai ir gamtai: cheminiai saulės kremai, kurių sudėtyje yra parabenų, cinamatų, benzofenonų ir kamparo derivatų, skatina koralų nykimą, nes į jūras patenka 4000-6000 tonų saulės kremų su ekosistemas žalojančiais chemikalais (Danovano R, 2008)

Išsamią apsauginių kremų nuo saulės studiją 2010 m. atliko JAV visuomenės sveikatos „sargybiniai“ „Environmental Working Group“ (EWG). Štai keletas išvadų apie priemonių nuo saulės veiksmingumą ir poveikį:

  • Kremų, kurių apsaugos faktorius SPF (Solar Protection Factor) > 50, nauda abejotina, privalumai nepagrįsti.
  • Iš tirtų 500 gaminių tik 8% pasirodė veiksmingi, ir tik tie, kurių sudėtyje buvo mineralinių atšvaitų - ZnO ir TiO2
  • Kremai nuo saulės neapsaugo nuo odos vėžio.
  • Yra duomenų, kad kai kurios naudojamos medžiagos pačios gali sukelti odos vėžį.
  • Yra duomenų, kad kai kurios dažniausiai naudojamos medžiagos (ypač Benzophenone-3, Octyl methoxycinnamate, 3-Benzylidene camphor, 4-Methylbenzylidene camphor) yra toksiškos, sukelia hormonų disbalansą ir odos alergijas.
  • Vartotojai tepa tik ketvirtadalį reikalingo kiekio, tepa per retai, ilgiau būna saulėje, ir todėl vis tiek nudega.

Taigi, kad galėtume pasikliauti kremo „skaičiais“ – SPF faktoriais, kremo ant odos reikia užtepti daug, maždaug 2 valgomuosius šaukštus 170cm/70kg žmogui. Ir tepti pakartotinai kas 1-2 val. Galite lengvai paskaičiuoti, kiek daug kremo tektų sunaudoti! 

SVARBU: Nepamirškite, kad be UV filtrų, kartu su kremais odą prikimšite techninių ingredientų, t.y. emulsiklių, stabilizatorių, rišiklių bei stiprių biocidų – konservantų, kurie suardo natūralią mūsų odos apsaugą – mikrobiomą, t.y. individualų mikrobų sluoksnį, ir taip mūsų oda tampa dar labiau pažeidžiama.

Apsauginių kremų ir vėžio ryšys

Apsauginių kremų naudojimo paplitimo ir vėžio ryšį jau kelis dešimmečius tyrinėja dr. E. Gorham, epidemiologas iš San Diego universiteto, ir kiti kolegos. Štai ką jie pastebėjo:

  • nepaisant to, kad dermatologai reklamuoja apsauginius kremus, kaip būtiną priemonę apsaugai nuo odos vėžio, statistika rodo, kad vėžio atveju daugėja;
  • pastebėta koreliacija tarp naujų saulės filtrų atsiradimo ir dažnėjančių vėžio atvejų registravimų (1939-1999m stebejimų duomenys);
  • augančius saulės kremų pardavimus valstijose lydi augantis melanomos atvejų skaičius;
  • daugiausia melanomos atvejų pastebėta tose šalyse virš kurių UV spindulius sugeriantis ozono sluoksnis storiausias (JAV, Kanada, Norvegija, Švedija).

Ar žinojote: SPF10 ir SPF50 kremų efektyvumas skiriasi tik  8%!

Kaip saugotis nuo UV spindulių pertekliaus nekenkiant sau ir gamtai

Ar naudoti specialų kremą, ar aliejus, ar nenaudoti nieko, kokio stiprumo kremą naudoti, kaip dažnai, ir, priklauso nuo daugelio faktorių:

  • geografinės platumos (spinduliuotė aktyvėja artėjant prie pusiaujo),
  • altitudės (kalnuose spinduliuotė aktyvesnė),
  • saulės aktyvumo,
  • jūsų odos fototipo (odos spalvos ir gymio),
  • jūsų odos būklės (jau įdegusi oda, ar dar ne),
  • pavėsio, aprangos,
  • buvimo saulėje laiko,
  • vartojamų vaistų, ir kt.

Natūrali apsauga nuo UV spindulių

Geriausia apsauga nuo saulės – skrybėlė, rūbai ir pavėsis. IR SAIKINGAS ĮDEGIS. Laikantis šių principų oda neapkraunama nereikalingomis medžiagomis, nereikia jaudintis, ar kremas veikia. Be to, net ir baltaodžių žmonių oda turi natūralių apsaugos mechanizmų, kuriuos galime sustiprinti.

Kaip galime sustiprinti odos apsaugines savybes?

  • Natūrali apsauga – odos pigmentacija, t.y. įdegis. Būtent saulės (tiksliau UVB spindulių) poveikyje pasigaminęs pigmentas melaninas vit.D apsaugo odą nuo neigiamo UV poveikio.
  • Degintis rekomenduojama 10-20min, atidengus bent 40% odos, aktyviausiomis valandomis, nes tuomet per trumpą laiką gausime maksimalią UVB dozę ir pasigamins didesnis vitD ir melanino pigmento kiekis.
  • Turėkime galvoje, kad oda patamsės ir įgaus atsparumą UV tik po 5-7 dienų.
  • Įdegis nėra tas pats kas nudegimas.
  • Nudegimo, t.y. paraudimo, pūslių reikia vengti ir nebūti saulėje per ilgai.
  • Reiktų pasistengti iš anksto „prisotinti“ organizmą ir odą antioksidantais - medžiagomis, sugebančiomis sugaudyti ir nukenksminti laisvuosius radikalus.
  • Didžiausi antioksidantų klodai - augalų pasaulyje. Evoliucijos eigoje šios nuostabios būtybės tobulai prisitaikė ir išmoko saulės spindulius paversti gyvybine energija ir maistu. Kone kiekvienas augalas turi medžiagų, sugaudančių laisvuosius radikalus, reaktyviojo deguonies molekules bei stabdančių UV spindulių sukeltas neigiamas reakcijas odoje. Todėl vidinis ir išorinis antioksidantų naudojimas labai padeda išvengti saulės sukeltų odos pažeidimų.

Stiprinkime odos apsaugines savybes iš vidaus valgykime antioksidantus: žalioji arbata (šalta žalioji arbata), vaisiai, daržovės, šalto spaudimo nerafinuoti aliejai – didžiausias antioksidantų šaltinis. Brunsvigo laboratorijoje buvo ištirti 927 daržovių pavyzdžiai. Stipriausiais antioksidantais pasirodė žaliosios paprikos, špinatai, raudonieji svogūnai, brokoliai, burokai ir žiediniai kopūstai. Vandenyje tirpūs antioksidantai, pvz vit.C, efektyvumą odoje pasiekia po 4 sav., riebaluose tirpūs antioksidantai, pvz karotenoidai, efektyvumą odoje pasiekia po 8 savaičių.Taigi, valgykime į sveikatą daržoves, ir galėsime ramesne sąžine mėgautis vasaros saule. Taip pat, reiktų nepamiršti drėkinti odą iš vidaus – gerti daug vandens, bent 30ml/kg kūno svorio.

Stiprinkime odos apsaugines savybes iš išorės - ruoškime odą vasarai, kaip ir roges žiemai. Tai daryti reikia iš anksto, prieš kelis mėnesius iki atostogų. Patogiausia, paprasčiausia ir ekologiškiausia priemonė – tepti odą geros kokybės nerafinuotais augaliniais aliejais. Juose išlieka maksimalus kiekis antioksidantų, todėl jie padeda išlaikyti odos drėgnumą, minkština, drėkina ir padeda ilgiau išsaugoti gražų įdegį.

Aliejaus kokybės klausimas šiuo atveju - esminis, nes masinės gamybos aliejus (o tokie dažniausiai pasitaiko mūsų akiratyje įvairiausiuose prekybos taškuose – specializuotose ir nespecializuotose parduotuvėse, e-parduotuvėse, prekybos centruose) geriausiu atveju pasitarnaus kaip odos minkštiklis, nes antioksidantų - specifinių lipidų, vitamino E, karotenoidų, sterolių juose tėra tik pėdsakai, o greičiausiai nerastume nė jų.

Geriausiomis kosmetinėmis (ir maistingomis) savybėmis pasižymi nerafinuoti, t.y. niekaip chemiškai neapdoroti aliejai, geriau – ir nefiltruoti; šalto spaudimo arba tradicinės (autentiškos) gamybos būdu gauti aliejai irgi išsaugo daugiausia specifinių maitinamųjų medžiagų, antioksidantų, provitamino A, vitE. Geros kokybės aliejus gali būti spalvotas įvairaus intensyvumo, gali būti drumstas arba su nuosėdomis, švelnaus sėklų ar riešutų kvapo. Stipriai kvepiantys kepintų riešutų ar sėklų aliejai nerekomenduotini, nevertingi, - jie skirti virtuvei, skonio receptoriams pamaloninti.

Geriausios augalinės medžiagos „nuo saulės“:

Ar aliejai, kitos botaninės medžiagos gali pakeisti kremus su UV spindulių atšvaitais?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Augalinės medžiagos gali sustiprinti natūralius odos apsauginius mechanizmus. Bet nuo kaitrios ekvatoriaus saulės baltaodžių žmonių ( I-III fototipo) jos neišgelbėtų, reikėtų naudoti ir apsauginius kremus. O Lietuvoje II-III fototipo asmenys galėtų “išgyventi” protingai dozuodami saulės vonias ir naudodami tik aliejus. Kai kurios medžiagos gali iš dalies neutralizuoti UV spindulius, tačiau jų vienų SPF paprastai būna nustatomas tik laboratorinėmis salygomis, o ne ant odos. Yra publikuotų laboratorinių tyrimų, aprašančių tam tikros kokybės sviestmedžių aliejaus SPF – svyruojantį 3-6 ribose, kokosų, alyvuogių aliejų – SPF 6.

Sumaištį kelia viena mokslo publikacija apie neva aukštą aviečių sėklų aliejaus SPF – 28-50. Tačiau šie duomenys pateikti miglotai, kalbama tik apie laboratorinį tyrimą, o ne ant gyvos odos. O ir praktiniame kolegės eksperimente šis aliejus nuo odos įdegio neapsaugojo.

Kaip naudoti apsauginius aliejus?

Atostogaujant Lietuvoje, apsauginiai kremai reikalingi tik itin saulei jautriems I fototipo žmonėms arba pirmosiomis dienomis, jei saulėje ketinate būti kelias valandas. Vėliau galima išsiversti tik su aliejais.

Reikia vengti ne įdegio, o nudegimo.

Įdegis turi būti palaipsnis ir saikingas - baltaodis žmogus neturi virsti juodaodžiu.

Odoje susidaręs pigmentas melaninas kaip tik ir saugo odą nuo tolesnio pažeidimo UV spinduliais. Kitaip tariant, įdegis yra natūrali organizmo apsauga nuo saulės spindulių. Būtent todėl žmonių, gyvenančių arti pusiaujo oda yra labai pigmentuota, juoda.

Aliejus reikia tepti bent 2 kartus: prieš tepant apsauginį kremą nuo saulės ir po buvimo saulėje (aliejaus negalima naudoti, jei nudegėte, t.y. oda paraudo, yra karšta, skausminga; tokiu atveju odą reikia vėsinti ir raminti hidrolatais, alavijų geliu, jogurtu). Į drėgną odą aliejai įsigeria lengviau ir greičiau. Reguliariai tepant odą, nerafinuoti aliejai sustiprina odos apsauginį barjerą ir pigmento melanino gamybą, įdegis bus tolygesnis, ir laikysis ilgiau, mažesnė nudegimo ir odos fotosenėjimo rizika. Be to, oda visada bus minkšta, drėgna, švelni ir lygi it šilkas.

Kaip gelbėti nudegusią odą?

  • Gerti kuo daugiau vandens, vartoti mineralinio vandens (dėl elektrolitų mikroelementų netekimo).
  • Paraudusias vietas drėkinti vandeniniu vaistažolių ekstraktu, geriausia - hidrolatu ir tepti vaistinių puiklapių (forahos) ir niaoulio mišiniu (10-15 lašų niaoulio eterinio aliejaus į 30ml puiklapių al.). Tinka ir kokosų, argano, riešutų (išskyrus graikinių riešutų) aliejai, turintys mažai polinesočių riebalų rūgščių, radiacijos sukeltą efektą slopina ir medetkų produktai – ištraukos (fitoliai), tepalai, kremai.
  • Jei nudegimas gilesnis, skauda, yra pūslių - vėsinti vandeniu, vandeniniais ekstraktais - levandų ar kitų hidrolatų pavilgais, šviežių alavijų („alijošiaus“) gelio kompresais, nuolat drėkinti; aliejais tepti galima po 1-2 dienų, kai oda atvės.
  • Veidą kuo dažniau purkšti hidrolatais , jie padeda atvėsinti ir drėkinti įkaitusią jautrią veido odą.
  • Natūralus riebus jogurtas, rūgpienis ar grietinė irgi padeda sumažinti odos temperatūrą, išlaikyti rūgštinį odos pH.

SVARBIAUSIOS IŠVADOS:

  • Saulės spinduliai naudingi sveikatai, ypač vit.D gamybai, jų vengti šiuolaikiniam žmogui, kuris beveik visą laiką praleidžia patalpose, neracionalu.
  • Kaitinantis saulėje būtinas saikas.
  • Lėtas atsargus įdegis yra naudingas, nudegimai – pavojingi sveikatai.
  • Natūralus įdegis saugo odą nuo gilesnio UV spindulių poveikio.
  • Lietuvoje daugeliu atveju kremai su SPF ar >SPF10 nebūtini, užtenka odą pamaitinti kokybiškais nerafinuotais aliejais.
  • Odos atsparumą sustiprina antioksidantų prisotinta mityba – spalvoti vaisiai, daržovės, uogos, riešutai, sėklos.
  • Didelio saulės aktyvumo periodais geriausia apsauga – pavėsis, rūbai, skrybėlė ir akiniai.
  • SPF 10 ir SPF 50 efektyvumo skirtumas – tik 8%
  • Jei renkatės kremą, saugiau naudoti be nano technologijų, ekologišką sertifikuotą kremą su cinko (Zn) ir  titano (Ti) oksidais
  • Anot JAV epidemiologų, augant apsauginių kremų pardavimams, odos vėžio atvejų ne mažėja, bet atitinkamai daugėja.
  • Įkyriai kosmetologų ir dermatologų peršama nuomonė, kad priemonė su SPF 15 būtina kasdien, yra neracionalus ir klaidinantis, ir ginantis labiau kosmetikos pramonės, o ne sveikata bei ligų profilaktika besirūpinančio žmogaus interesus.
  • Nudegimų atvejais geriausios pagalbos priemonės – natūralūs augalų ekstraktai:
    • Iškart nudegus – vėsinti vandeniu, hidrolatais, alavijo geliu, rauginto pieno produktais;
    • po 1-2 d. ar odai atvėsus, gijimą pagreitina kokybiško aliejaus aplikacijos, riebūs kremai.

Rūta Daunoravičienė
(C) Kvapų namai

Informacijos šaltiniai:
R.Daunoravičienė. Kremai nuo saulės. Mitai, tikrovė ir alternatyvos...Green'as, Nr.6, 2011
Norval M. et al. The human health effects of ozone depletion and interactions with climate change. Photochem. Photobiol. Sci., 2011, 10, 199-225
Zeeb H, Greinert R. The role of vitamin D in cancer prevention: does UV protection conflict with the need to raise low levels of vitamin D? Dtsch Arztebl Int. 2010 Sep;107(37). Epub 2010 Sep 17.
Boxin Ou et al. Analysis of Antioxidant Activities of Common Vegetables Employing Oxygen Radical Absorbance Capacity (ORAC) and Ferric Reducing Antioxidant Power (FRAP) Assays:  A Comparative Study. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2002 50 (11),
Mehar Darukhshan et al. Oxidative DNA damage preventive activity and antioxidant potential of plants used in Unani system of medicine. BMC Complementary and Alternative Medicine 2010, 10:77
Danovaro R et al. Sunscreens Cause Coral Bleaching by Promoting Viral Infections. Environ Health Perspect. 2008 April; 116(4). 

https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/

http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/opinions_layman/en/sunbeds/l-3/2-health-effects-sun.htm

https://www.youtube.com/watch?v=eeXtGHSt-5o

Susijusios prekės