Kaip gimsta tradiciniai fitoliai
Keli žodžiai apie tradicinius fitolius
Fitoliai, arba augalų maceratai, — tai aliejinės augalų ištraukos. Paprastai jos daromos įvairius augalus, tokius kaip kraujažoles, jonažoles, ramunėles, medetkas, arnikas, levandas ir šlamučius, mirkant aliejuje tol, kol jis palengva absorbuoja veikliąsias augalų ląstelių medžiagas. Tai išties itin vertingos fitoterapinės, aromaterapinės, masažinės ir kosmetinės substancijos, apie kurias rašoma jau klasikiniame antikos farmakologo Dioskorido veikale „Apie gydomąsias medžiagas“. Dar labiau fitolius vertino II a. gyvenęs garsusis graikų gydytojas Galenas, todėl dažnai šie aliejiniai ekstraktai vadinami tiesiog galeniniais aliejais.
Iš aromatinių fitolių nuo seniausių laikų žinomi geltonžiedžių barkūnų, ramunėlių, tuopų pumpurų, pelynų, jonažolių, medetkų, kraujažolių aliejiniai ekstraktai. Į aliejų taip pat būdavo merkiami augalai, turintys daug alkaloidų, — drignės (Hyosciamus nigra), durnaropės (Datura stramonium), šunvyšnės (Atropa belladonna), maudos (Conium maculatum).
Tradicinės ištraukos gaminamos saulėje, o pats ekstrahavimo procesas neretai trunka tris savaites, per kurias triskart pakeičiama žaliava. Procesas prasideda žaliavos susmulkinamu ir jos sudėjimu į tamsaus stiklo indus. Tada žaliava užpilama alyvuogių arba sezamo aliejumi, ir indai paliekami stovėti saulėje 5-7 dienas. Karts nuo karto žaliava pamaišoma, o po savaitės nupilama. Tada dedama nauja žaliava, kuri užpilama ką tik gauta ištrauka ir šviežiu aliejumi. Kai veikliųjų medžiagų koncentracija — šio proceso eiga nustatoma iš kvapo ir spalvos — tampa pakankama, gauta aliejinė ištrauka nupilama, o žaliavos likučiai su aliejumi gerai išspaudžiami. Tada atšaldyta ištrauka arba paliekama nusistoti, arba nupilama perkošiant. Likučiai paliekami dar dviem paroms nusistoti, o paskui dar kartą nukošiami.
Tokiu istoriniu būdu gaminamų fitolių rasite ir Kvapų namuose, jų kolekcija nuolat kinta, nes gaminami labai nedideli, sezoniniai kiekiais - dairykitės fitolių kosmetinių aliejų skyriuje, patirsite tikrai malonių atradimų juos naudojant. Nors šis gamybos procesas nenutrūkęs išliko iki pat mūsų dienų, įsigyti tikrų tradicinių fitolių nėra lengva. Tokiu tradiciniu būdu augalų maceratus alyvuogių ir sezamo aliejuose gamina tik pavieniai žmonės ir vienas kitas mažas ūkis Provanse, Andalūzijoje, Sicilijoje, Maroke, Toskanoje. Dažniausiai fitoliai gaminami ne itin varginantis —aliejumi užpilta žaliava paprasčiausiai įkaitinama iki 60-80 C ir vieną dvi valandas intensyviai maišoma.
Akivaizdu, kad tokios „greitosios“ aliejinės ištraukos savybėmis esmingai skiriasi nuo tikrųjų tradicinių fitolių.
Istoriniai šaltiniai taip pat nurodo, jog prieš pamerkdami labai sausą ir kietą žaliavą Egipto, senovės graikų ir viduramžių arabų gydytojai, vaistininkai ir žolininkai pirma ją sudrėkindavo vynu, actu, spiritu arba amoniako tirpalu, o tada laikydavo 1-2 paras, kad augalas suminkštėtų, o užpiltas aliejumi lengviau ir visapusiškiau atiduotų veikliąsias medžiagas. Tai mini Dioskoridas ir kiti antikos gydytojai, taip pat senosios farmakopėjos.
Nuotr. Giedrės Rein ir Gitanos Zaleskienės iš 2011 m. botaninės aromatinės stovyklos Lietuvoje
