Kaip gimsta tradiciniai fitoliai

Fitoliai, arba augalų maceratai, – tai aliejinės augalų ištraukos. Paprastai jos ruošiamos įvairius augalus, tokius kaip kraujažolės, jonažolės, ramunėlės, medetkos, arnikos, levandos ar šlamučiai, mirkant augaliniame aliejuje. Aliejus čia veikia kaip ekstrakcijos terpė: maceracijos metu į jį pereina dalis augalo junginių, kurių išgavimas priklauso ne tik nuo paties augalo, bet ir nuo pasirinkto bazinio aliejaus bei gamybos sąlygų. [1, 2]

Augalinės aliejinės ištraukos turi seną naudojimo tradiciją. Įvairių augalinių aliejų ruošimo būdai aprašyti jau antikos farmakologo Dioskorido veikale De Materia Medica, o kai kuriuose receptuose minima ir pakartotinė maceracija, kai į jau naudotą aliejų dedama nauja augalinė žaliava. [5]

Šiandien fitoliai naudojami natūralios kosmetikos, masažo ir kūno priežiūros priemonėse. Tačiau jų sudėtį lemia ne vien pasirinktas augalas – svarbus bazinis aliejus, maceracijos laikas, temperatūra, šviesa, žaliavos paruošimas ir tai, kaip ištrauka laikoma po pagaminimo.

Kas yra fitolis?

Fitolis, maceratas ir aliejinė augalų ištrauka

Natūralioje kosmetikoje galima sutikti kelis panašiai vartojamus terminus: fitolis, augalų maceratas, aliejinis maceratas, aliejinė augalų ištrauka ar užpiltinis aliejus. Praktikoje šie pavadinimai dažnai apibūdina panašiu principu gaunamus produktus.

Šiame straipsnyje fitoliu vadiname aliejinę augalo ištrauką, gaunamą augalinę žaliavą tam tikrą laiką maceruojant pasirinktame augaliniame aliejuje. Maceracijos metu dalis augale esančių aliejuje tirpių medžiagų pereina į bazinį aliejų.

Svarbus yra ir pats pasirinktas augalinis aliejus. Jis nėra tik terpė, kurioje laikoma augalinė žaliava. Jo sudėtis ir savybės gali turėti įtakos tam, kokie augalo junginiai ir kokiais kiekiais patenka į galutinę ištrauką. [1]

Tai iliustruoja ir jonažolių maceratų tyrimas, kuriame tas pats augalas buvo maceruojamas dvylikoje skirtingų riebiųjų aliejų. Gautų ištraukų fitocheminė sudėtis skyrėsi, todėl bazinio aliejaus pasirinkimas gali turėti įtakos galutinėms macerato savybėms. [2]

Kuo fitolis skiriasi nuo eterinio aliejaus?

Fitolis ir eterinis aliejus yra skirtingi augalinės kilmės produktai.

Fitolis gaunamas augalinę žaliavą maceruojant riebiame augaliniame aliejuje. Galutiniame produkte išlieka ir pats bazinis aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių, sezamų ar kitas pasirinktas augalinis aliejus.

Eterinis aliejus yra koncentruota lakiųjų aromatinių augalo junginių frakcija. Dažniausiai jis gaunamas distiliuojant, o kai kurių augalinių žaliavų atveju taikomi ir kiti išgavimo metodai.

Dėl skirtingo išgavimo būdo fitoliai ir eteriniai aliejai skiriasi savo sudėtimi, tekstūra, koncentracija ir naudojimu. Fitolis išlieka riebus ir gali būti naudojamas kaip aliejinės kosmetikos dalis, o eteriniai aliejai naudojami gerokai mažesniais kiekiais ir pagal konkrečiai žaliavai rekomenduojamą koncentraciją.

Kas vyksta augalą maceruojant aliejuje?

Maceruojant augalinę žaliavą, augalinis aliejus veikia kaip ekstrakcijos terpė. Į jį nepereina „visos veikliosios augalo medžiagos“ – skirtingi junginiai su aliejine terpe sąveikauja nevienodai. Todėl aliejinės ištraukos cheminis profilis visada yra ir augalo, ir pasirinkto aliejaus, ir paties gamybos proceso rezultatas. [1]

Žaliavos smulkinimas padidina augalo ir aliejaus sąlyčio paviršių. Svarbus ir augalo bei aliejaus santykis, temperatūra, maceracijos trukmė, šviesos poveikis bei tai, ar procedūros metu naudojama viena, ar kelios šviežios žaliavos porcijos.

Dėl šios priežasties vien pagal maceracijos dienų skaičių negalima patikimai spręsti, ar viena ištrauka yra „stipresnė“ ar kokybiškesnė už kitą.

Kaip tradiciškai gaminami fitoliai?

Žaliavos paruošimas

Procesas prasideda žaliavos susmulkinimu ir jos sudėjimu į tamsaus stiklo indus. Tuomet žaliava užpilama alyvuogių arba sezamų aliejumi.

Žaliavos smulkinimas padidina jos sąlyčio su aliejumi paviršių, todėl palengvina ekstrakcijos procesą. Tačiau galutinį rezultatą lemia ne vien smulkumas – reikšmę turi ir pats augalas, jo dalis, naudojamas bazinis aliejus bei kitos proceso sąlygos. [1]

Maceracija

Tradiciniame Kvapų namų naudojamame procese indai paliekami stovėti saulėje 5–7 dienas. Kartkartėmis žaliava pamaišoma, o po savaitės aliejinė ištrauka nupilama.

Saulė ir šiluma šiame procese nėra vien romantiška tradicijos detalė. Temperatūra bei šviesa gali turėti įtakos ekstrakcijos eigai ir atskirų junginių stabilumui. Šis poveikis nėra vienodas visiems augalams ar jų junginiams. [2, 3]

Tradicinė saulės maceracija tebėra ir šiuolaikinių tyrimų objektas. Pavyzdžiui, 2026 m. publikuotame jonažolių tyrime saulėje maceruotos ištraukos buvo ruošiamos keliuose skirtinguose baziniuose aliejuose ir analitiškai lyginamos tarpusavyje. [4]

Pakartotinis užpylimas šviežia žaliava

Po pirmojo maceracijos etapo dedama nauja augalinė žaliava, kuri užpilama ką tik gauta ištrauka ir, jei reikia, papildoma šviežiu aliejumi. Šis procesas kartojamas kelis kartus.

Tokiu būdu tas pats aliejus nuosekliai kontaktuoja su naujomis augalinės žaliavos porcijomis. Pakartotinės maceracijos principas nėra vien šiuolaikinė praktika – panašių metodų aprašymų galima rasti ir istoriniuose Dioskorido augalinių aliejų receptuose. [5]

Tradiciniame Kvapų namų procese visas ekstrahavimo ciklas gali trukti maždaug tris savaites, per kurias žaliava pakeičiama tris kartus. Tačiau šis laikas yra konkretaus metodo dalis, o ne universali visų fitolių gamybos taisyklė. Istoriniai farmakopėjiniai protokolai rodo, kad skirtingoms aliejinėms ištraukoms buvo naudojamos ir kitokios trukmės bei sąlygos. [3]

Proceso metu spalva ir kvapas gali būti naudingi sensoriniai požymiai, leidžiantys stebėti, kaip keičiasi ištrauka. Tačiau vien pagal aromatą ar spalvą negalima tiksliai nustatyti veikliųjų junginių koncentracijos – tam reikalingi analitiniai metodai. Skirtingi baziniai aliejai ir gamybos sąlygos gali lemti skirtingą cheminį profilį net naudojant tą patį augalą. [2]

Spaudimas, nusodinimas ir filtravimas

Baigus maceraciją, aliejinė ištrauka nupilama, o žaliavos likučiai su aliejumi gerai išspaudžiami. Atšaldyta ištrauka paliekama nusistoti arba perkošiama. Likučiai gali būti paliekami dar porai parų nusistovėti, o paskui ištrauka dar kartą nukošiama.

Taip pašalinama didžioji dalis likusios augalinės medžiagos ir gaunamas tolesniam naudojimui paruoštas fitolis.

Nuo ko priklauso galutinė fitolio sudėtis?

Augalas ir naudojama jo dalis

Skirtingose augalo dalyse yra nevienodas junginių spektras ir jų kiekiai. Todėl reikšmę turi ne tik augalo rūšis, bet ir tai, ar maceruojami jo žiedai, lapai, antžeminė dalis ar kita žaliava.

Taip pat svarbi žaliavos būklė ir jos paruošimas prieš maceraciją.

Bazinis augalinis aliejus

Alyvuogių, sezamų, saulėgrąžų ir kiti augaliniai aliejai nėra tarpusavyje visiškai pakeičiami vien kaip neutralus pagrindas. Jie skiriasi savo lipidine sudėtimi bei kitomis savybėmis, todėl gali skirtingai veikti ekstrakcijos procesą ir galutinę ištraukos matricą. [1]

Jonažolių maceratų tyrime, naudojant dvylika skirtingų riebiųjų aliejų, buvo gauti skirtingi fitocheminiai profiliai. Tai rodo, kad bazinio aliejaus pasirinkimas yra viena iš realių galutinės ištraukos sudėtį lemiančių sąlygų. [2]

Laikas, temperatūra ir šviesa

Ilgesnė maceracija savaime nereiškia geresnės ar „stipresnės“ ištraukos. Istoriniuose jonažolių aliejaus protokoluose sutinkamos labai skirtingos ekstrakcijos trukmės ir temperatūros sąlygos. [3]

Temperatūra gali spartinti ekstrakcijos procesus, tačiau jos poveikis priklauso nuo konkrečių augalo junginių. Lygiai taip pat ir šviesa nėra universaliai „gera“ ar „bloga“: ji gali būti tradicinio proceso dalis, bet kai kuriems junginiams ar laikymo etapams šviesos poveikis gali būti nepalankus. [2, 3]

Todėl vertinant fitolio gamybą prasmingiau žiūrėti į visą metodą, o ne vieną parametrą.

Laikymo sąlygos

Po maceracijos svarbu ištrauką saugoti taip, kad būtų kiek įmanoma ribojamas nepageidaujamas oksidacinis ir šviesos poveikis.

Jonažolių maceratų tyrime analizuojant šešių mėnesių stabilumą nustatyta, kad tirtų junginių išsaugojimui palankesnės buvo žemesnė temperatūra ir apsauga nuo šviesos. Tačiau tai yra konkretaus augalo ir konkrečių tirtų junginių rezultatas, todėl jo negalima automatiškai paversti viena universalia visų fitolių laikymo taisykle. [2]

Dažniausi klausimai apie fitolius

Ar fitolis yra eterinis aliejus?

Ne, fitolis yra augalinė ištrauka riebiame baziniame aliejuje, o eterinis aliejus – koncentruota lakiųjų aromatinių augalo junginių frakcija. Skiriasi jų gamybos metodas, cheminė sudėtis ir naudojimas.

Ar fitoliui gaminti būtina saulė?

Ne visais atvejais. Saulės maceracija yra vienas tradicinių metodų, tačiau istoriniuose ir šiuolaikiniuose procesuose naudojamos įvairios temperatūros, trukmės ir apšvietimo sąlygos.]

Ar ilgesnė maceracija visada reiškia stipresnę ištrauką?

Ne, ekstrakcijos rezultatą lemia visas sąlygų derinys – augalas, bazinis aliejus, žaliavos ir aliejaus santykis, temperatūra, šviesa bei trukmė. Istoriniai protokolai taip pat rodo, kad vieno universalaus maceracijos laiko nėra.

Šaltiniai

[1] Yara-Varón E., Li Y., Balcells M., Canela-Garayoa R., Fabiano-Tixier A.-S., Chemat F. Vegetable Oils as Alternative Solvents for Green Oleo-Extraction, Purification and Formulation of Food and Natural Products. Molecules, 2017.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28872605/
[2] Heinrich M., Vikuk V., Daniels R., Stintzing F. C., Kammerer D. R. Characterization of Hypericum perforatum L. (St. John’s wort) macerates prepared with different fatty oils upon processing and storage. Phytochemistry Letters, 2017.
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1874390017300095
[3] European Medicines Agency, Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC). Assessment report on Hypericum perforatum L., herba – Final, Revision 1. 2022–2023.
https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/hyperici-herba-0
[4] Çapar C., Küpeli E. ir kt. Sun-macerated Hypericum perforatum oleates in fixed oils: analytical characterization and comparative wound-healing activity. Turkish Journal of Medical Sciences, 2026.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/42058991/
[5] Pedanius Dioscorides. De Materia Medica, Book I – augalinių aliejų ruošimo aprašymai. I a.
https://en.wikisource.org/wiki/De_Materia_Medica/Book_1