Kineziterapeutė Greta Baronaitė: "aromaterapija nėra mojavimas burtų lazdele, tai yra mokslas“
Kineziterapeutės Gretos Baronaitės tikriausiai niekas nėra matęs blogai nusiteikusios - nei jos klientai, nei socialinių tinklų sekėjai ar draugai. Energija trykštanti, entuziastinga ir aktyviai savo veiklas vystanti moteris nestokoja noro įkvėpti aplinkinius ir pati nuoširdžiai džiaugiasi gyvenimu. Akivaizdu, kad Greta jaučia ir artimą ryšį su gamta. Šia ir kitomis temomis ją ir pakalbinome.
Neseniai Facebook paskyroje dalijotės mintimis, kaip pasiilgstate mankštos basomis ant žolės, bet nepeikiate ir žiemos. Papasakokite, ko paprastam jūsų sekėjui nematyti. Koks jūsų asmeninis santykis gamta? Gal turite kokių nors ritualų?
Mano ryšys su gamta iš tiesų yra stiprus. Prie to prisidėjo daug dalykų. Visų pirma mano tėvai, su kuriais nuo mažų dienų nuolat keliaudavome, o pagrindinis viešbutis, kurį tėvai pasirinkdavo, būdavo palapinė. Taip pat visas vasaras leisdavau pas močiutę kaime. Mano tėtis priklausė turistų būreliui ir nuo ketvirtos klasės pradėjo mane vežtis į stovyklas, kuriose mes pėsčiomis eidavome didelius atstumus, pakeliui aplankydami visus lankytinus objektus: muziejus, piliakalnius, regioninius parkus. O svarbiausia stovykloje būdavo kuo ilgiau išsėdėti prie laužo po žvaigždėmis. Idealiu atveju, susisukus į miegmaišį, bandant išvengti uodų, po žvaigždėmis išmiegoti visą naktį ir negrįžti į palapinę. Dar labai stipriai įstrigę atmintyje tai, kad stovyklos vadovė pykdavo ant mūsų, jei grįždavom iš miško prisiskynę įvairiausių augalų, prieš tai neįsitikinę, kad jie nėra įtraukti į raudonąją knygą. Mokė mus mylėti ir tausoti gamtą. Kiekvieną rytą prieš išeinant į kelią įspėdavo, kaip apsirengti bandydama iš gamtos ženklų nuspėti, kokie orai laukia. Iki šių dienų man sunku suprasti, kaip įmanoma neišsimiegoti palapinėje, juk nėra patogesnės lovos nei pieva! Taip pat man nėra patogesnės avalynės nei basos pėdos. Esu pametusi, rodos, penkias poras batų vien dėl to, kad pati nepastebiu, kaip juos numetu šalin ir tiesiog pamirštu arba neberandu.
Kalbant apie ritualus, vaikystėje turėjau tokį medį, kuris dėl slenkančio upės šlaito buvo nusviręs. Tuomet buvau šimtu procentų įsitikinusi, kad tas medis stebuklingas. Jei kas nesisekdavo, eidavau ant jo pasėdėti, atrodė, kad ten nusiraminti lengviau. Jei reikėdavo priimti kokį sprendimą, priimdavau jį ant to medžio. Svajodavau irgi ten. Atsimenu, kaip buvo gaila, kai jau studentė grįžusi namo nusprendžiau nueiti prie savo medžio, bet jo neberadau. Šiuo metu kokių nors konkrečių ritualų neturiu, nebent prie jų būtų galima priskirti lakstymą basomis.
Ši ir kitos nuotraukos iš pašnekovės asmeninio archyvo
Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su aromaterapija?
Pirmoji pažintis su aromaterapija įvyko labai seniai ir, sakyčiau, buvo neteisinga. Nuo pat mažens mane traukdavo įvairūs straipsniai apie alternatyvią mediciną. Nežinau, iš kur tai, bet kaupiau straipsnius, kur buvo apie tai rašoma. Na, ir viename straipsnyje perskaičiau apie aromaterapijos naudą emocijoms. Tuomet turbūt buvau susipirkusi visų rūšių smilkalus, galų gale pradėjau pirkti eterinius aliejus bei jų mišinius ir garinti aromaterapinėse žvakėse. Deja, apie tai, kas yra kokybiški eteriniai aliejai, sužinojau tik po daug metų, kai pradėjau domėtis kosmetikos priemonių sudėtimi ir per televiziją netyčia pamačiau laidą, kurioje viešnia iš Kvapų namų būtent apie tai ir kalbėjo: apie kosmetikos priemonių sudėtį bei aromaterapiją. Jau kitą dieną apsilankiau Kvapų namų parduotuvėje. Tuomet prasidėjo mano tikroji draugystė su aromaterapija. Pradėjau domėtis aromaterapija ne tik kaip būdu kvėpinti namus, bet ir kaip galimybe ją panaudoti kosmetikoje bei, dar svarbiau, medicinoje.
Ar naudojate aromaterapijos produktus savo namuose. Jei taip, kokius dažniausiai? Kaip juos pritaikote? Gal turite asmeninių receptų ar būdų?
Iš tiesų naudoju labai plačiai. Pavyzdžiui, jau daug metų neperku skalbinių minkštiklio, gaminuosi jį pati, naudodama eterinius aliejus. Lašinu eterinius aliejus plaudama namų grindis, kvėpinu namus. Taip pat eterinius aliejus visuomet pasitelkiu virusinių ligų sezono metu kaip profilaktines priemones. Žinoma, aromaterapinių produktų būna ir mano kelioniniame krepšelyje. Pavyzdžiui, 2019 metų spalį dviračiu važiavau keliu Nica – Barselona. Raumenų skausmui malšinti, sumušimams ir nubrozdinimams naudojau tik aromaterapinius produktus bei jų mišinius.
Asmeninių receptų neišradinėju. Nesvarbu, kad pati domiuosi aromaterapija, bet tai toks gilus ir sudėtingas mokslas. Juk ir savo pacientams dažnai kartoju: svarbiausia ne pratimų skaičius, bet kaip tikslingai juos parenkame, kaip teisingai atliekame. Taip ir čia, mano nuomone, norint poveikio, labai svarbu teisingai parinkti produktą, tinkamai jį naudoti, nepersistengti. Todėl aš pati stengiuosi visada pasikonsultuoti su gerai aromaterapiją išmanančiu specialistu.
Galiu pasidalyti savo mėgstamu mišiniu namams kvėpinti: 4 lašai pipirmėčių, 2 – 3 lašai frankincenso CO2, lašas gėliško ir saldesnio eterinio aliejaus (dažniausiai iš tokių renkuosi ylang ylang arba rododendrų eterinius aliejus).
Kokie jūsų pagrindiniai kriterijai renkantis aromaterapijos produktus?
Vienintelis kriterijus yra kokybė.
O kas jums reiškia kokybę? Kaip ją atpažįstate? Mūsų klientai dažnai klausia: „Iš kur žinoti, ar produktas kokybiškas?“ Ką atsakytumėte jiems?
Visų pirma žiūriu, kad būtų nurodyta kuo daugiau informacijos: lotyniškas pavadinimas, kilmės šalis, sudėtis. Žiūriu, kad sudėtyje būtų kuo natūralesnės kilmės produktai su kuo mažiau priedų bei konservantų. Na, ir tuomet būtinai vadovaujuosi pačios įmonės, pardavinėjančos produktus, patikimumu.
Gerokai užtrukęs, šįmet Lietuvoje įsigalioja alternatyvios ir papildomos medicinos reglamentavimo įstatymas. Dažnai susidaro įspūdis, kad tradicinės medicinos atstovai yra neigiamai nusiteikę alternatyviosios medicinos atžvilgiu. Ką jūs manote apie tradicinės ir alternatyviosios medicinos bendradarbiavimą?
Pradėsiu nuo paprasto pavyzdžio: mano giminaitė serga žvyneline. Nutiko taip, kad pagimdžius žvynelinė stipriai paūmėjo. Deja, gydytoja jai tuomet atsakė, kad jokių hormoninių vaistų naudoti negali, nes maitina kūdikį. Ir patarė tik laukti. Žinoma, ji nelaukė, o aš tąkart pasiūliau įsigyti aromaterapinių produktų. Ir tai jai buvo didžiausias išsigelbėjimas. Čia paprastas pavyzdys, bet tokių yra begalė. Niekas neneigia tradicinės medicinos, bet, mano akimis žiūrint, tik kartu, tik viena kitos neneigdamos, jos gali visapusiškai padėti žmogui. Specialistai turėtų bendradarbiauti ir į žmogų žiūrėti plačiai, suteikti pasirinkimą. Aš manau, kad tada žmonės būtų mažiau sutrikę, nenueitų į kraštutinumus teigdami, kad viena ar kita medicina yra geresnė ar blogesnė. Žmogui būtų parinktas tikslingesnis gydymas, kartais būtų galima išvengti nereikalingo vaistų vartojimo ir pan. Juk aromaterapija nėra mojavimas burtų lazdele, tai yra mokslas! Atlikta begalė mokslinių tyrimų apie aromaterapijos poveikį, tad ją neigti, man atrodo, yra keista. Galiu pažvelgti ir iš savo darbo perspektyvos. Pavyzdžiui, atvyksta pacientas, jaučiantis nugaros skausmą. Visuomet stengiuosi paaiškinti, kad, nepaisant kokį gydymo planą pasirinksime, tam, kad kūnas galėtų sveikti ir atsistatyti, jis privalo turėti vidinių rezervų. Vidiniai rezervai susideda iš miego kokybės, mitybos, patiriamo streso ir kt. Dažnai tenka pastebėti, kad, nepaisant to, jog visi mano išvardyti dalykai jau sutrikę, žmogus dar vartoja ir daugybę medikamentų, o tai dar labiau išderina visus kūno procesus. Toks žmogus yra jautresnis aplinkai, jaučiamas skausmas yra stipresnis, net į patį paprasčiausią prisilietimą kūno reakcija būna padidinta. Nesakau, kad jam reikia nevartoti vaistų, bet jeigu būtų įmanoma bent dalį pakeisti alternatyvios medicinos metodais, manau, būtų išties naudinga.
Man asmeniškai alternatyvioji medicina yra nepakeičiama, kalbant apie profilaktiką. Tradicinė medicina yra labiau orientuota į žmogų, kuris jau turi sutrikimų, bet jei kalbėtume apie profilaktiką, manyčiau, čia alternatyvioji medicina pasitarnauti gali daug labiau.
Ar įmanoma derinti kineziterapiją ir aromaterapiją? Jei taip, kokiu būdu? Ar taikote aromaterapiją savo darbe?
Savo darbe aromaterapiją naudoju netiesiogiai, jeigu būtų galima taip pasakyti. Kartais pasitaiko pacientų, turinčių įvairių skausminių sindromų: nugaros, kaklo skausmų ir pan. Ne paslaptis, kad atliekant tam tikrus testus, mes, kineziterapeutai, galime nustatyti, kur yra pagrindinė skausmo atsiradimo priežastis. Pagal tam tikras įtampas kūne, pagal pasikeitusį kvėpavimo stereotipą kartais galime įtarti, kad žmogus patiria didelį stresą ir tai prisideda prie negalavimo. O paklausus, ar prieš atsirandant šiam skausmui, nebuvo pokyčių gyvenime, nepatyrė didelio streso, paciento atsakymas būna teigiamas. Todėl prie bendro gydymo labai dažnai rekomenduoju naudoti aromaterapiją, kad žmogui būtų šiek tiek lengviau mažinti stresą. O geriausia aromaterapijoje tai, kad nieko nereikia daryti pačiam.
Taip pat visiems savo pacientams aiškinu, kaip svarbu dirbti su pooperaciniais randais, kokią didelę įtaką mūsų kūnui ir judėjimui turi likimo valiai palikti randai. Mums atrodo, kad padarė operaciją, užsiuvo, tuo viskas ir pasibaigė. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvieną, net patį mažiausią randą mes turime išmasažuoti, išjudinti, adaptuoti. Privalome suprasti, kad randas nėra tik žymė kūne, kad jis gali būti vėliau atsiradusių skausmų priežastis. Ir kuo didesnis randas, tuo didesnė jo įtaka kūnui, judėjimui, žarnynui ir net emocijoms. Būtent šviežiems randams labai rekomenduoju naudoti aromaterapinius produktus.
Kai buvo leidžiama vesti grupines mankštas, vesdavau kvėpavimo užsiėmimus. Jų metu taip pat naudodavau eterinius aliejus, kad mankšta būtų dar efektyvesnė, kad pacientai labiau atsipalaiduotų, pailsėtų, išeitų geresnės nuotaikos.
Visada pabrėžiate taisyklingo kvėpavimo svarbą. O kaip uoslė? Ar ji svarbi dirbant su kvėpavimu?
Uoslė svarbi ne tik dirbant su kvėpavimu. Ji svarbi dirbant su visu kūnu, kadangi per mūsų uodžiamąjį nervą kvapai keliauja tiesiai į limbinę sistemą. O limbinė sistema yra atsakinga už emocijas. Ne veltui sakoma, kad pasąmoningai nosimi nusprendžiame, ar žmogus mums yra priimtinas, ar ne. Ir galų gale tai yra atsakymas, kodėl visiems savo pacientams, patiriantiems didelį stresą, nerimą dėl savo būklės, baimę, prie gydymo plano rekomenduoju ir aromaterapiją, kad gydymas būtų veiksmingesnis ir greitesnis.
Žinome, kad kvapas geba sukelti pačius seniausius prisiminimus. O kiekvienas mūsų turime individualų ryšį su skirtingais kvapais. Koks kvapas jums sentimentaliausias? Koks galėtų akimirksniu suvirpinti širdį?
Mėtų, čiobrelių, frankincenso, kakavos ir visi miško kvapai.
Aš dievinu frankincenso kvapą. Kad ir kaip bebūtų keista, man jis asocijuojasi su kelionėmis. Matyt, prie to prisidėjo kelionė į Gruziją, kur iš tolo užuodus frankincenso kvapą, iš karto žinai, kad greitai prieisi prekeivį, pardavinėjantį šventus paveikslėlius.
Mėtų, pipirmėčių, čiobrelių, kakavos kvapai iškart sukuria gerą jaukų jausmą ir grąžina į vaikystę. Mėtos ir čiobreliai primena vasaros vakarus, o kakava – žiemos.
Na, o štai miško kvapai grąžina mintimis į vasaros stovyklas, primena sėdėjimą prie laužo po žvaigždėmis.
Dirbdama su eteriniais aliejais pastebėjau, kad klientai (lietuviai!) labai dažnai vieną ar kitą kvapą apibūdina kaip „močiutės spintos“ kvapą. Ar galėtumėte prisiminti ir apibūdinti, kuo vaikystėje jums kvepėjo močiutės spinta?
Aiškiai žinau, tai – pačiuliai. Jų kvapas man primena, kaip su pussesere knisdavomės po močiutės spintą, matuodavomės drabužius, o aš tuomet turėjau tokius saldžius saldžius vaikiškus kvepalus. Kai jais išsikvėpindavau ir visus tuos drabužius grąžindavau į spintą, tas kvepalų saldumas susimaišydavo su apdūlėjusiais, ilgai nenešiotais drabužiais. Ir kai pirmą kartą pauosčiau pačiulio, iš karto prisiminiau tą saldumą, susimaišiusį su senumu.
Savo paskaitose ir mokymuose dažnai akcentuojate, kad laikysenos problemos paprastai siejasi su emocijomis, nuo kurių svarbu ir pradėti, siekiant būti sveikam. Taip pat teigiate, kad kiekvienas turi rasti savo priemones emocijoms balansuoti, o kokių dažniausiai griebiatės jūs?
Patikslinsiu, kad nebūtinai tik su emocijomis, bet ir jos daro įtaką. Jei kalbėčiau apie savo emocijas, ėmiau daug ramiau reaguoti į stresines situacijas, kai pradėjau dirbti su kvėpavimu. Atrodo, nieko ypatingo nedarau, tiesiog į savo kasdienybę įtraukiu kvėpavimo pratimus. Jokiu būdu nesakau, kad juos darau kiekvieną dieną. Tikrai ne. Tiesiog labiau atkreipiu dėmesį į tai, kaip kvėpuoju, darydama pratimus stebiu kvėpavimą, kartais atlieku ir specializuotus pratimus. Tikrai nuoširdžiai patariu, jei sunkiai priimate stresą, sunkiai su juo tvarkotės, visų pirma pabandykit susitvarkyti su kvėpavimu. Turbūt 90 proc. mano pacientų namų darbams gauna kvėpavimo pratimų. Dar iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad emocinei būklei itin svarbu sveika subalansuota mityba. O apibendrinant veikia: kvėpavimas, mityba, gamta, sportas ir, žinoma, aromaterapija.
Ir pabaigai – kas jums buvo didžiausias atradimas „Kvapų namuose“ ir ko pasigedote?
Labai sunkus klausimas, nes mano didžiausias atradimas ir buvo Kvapų namai bei pažintis su tikrąja aromaterapija. Negaliu išskirti vieno produkto, nes kintant poreikiams, kinta ir produktai. Pavyzdžiui, šiuo metu mano favoritai yra laukinių levandų hidrolatas, braškinis kūno šveitiklis, kokosų aliejus su vanile, eterinių aliejų mišinys „Jausmingas atsipalaidavimas“, rozmarinų šampūnas ir patalynės kvapas. Vasaros neįsivaizduoju be aliejų mišinio „Auksinis įdegis“. Pasigendu tik aromaterapinių žvakių. :)
Dėkojame už šiltą pokalbį ir linkime kvapnių atradimų!
Kalbino Kvapų namų aromaterapeutė Vilma Markaitytė
