Stipriausi eteriniai aliejai vaikams – daugiau naudos ar žalos?

Sezoninių peršalimų, slogų, kosulių ir virusų kontekste įvairiausių antimikrobinių preparatų naudojimas stipriai išaugo, tarp jų ir šio poveikio eterinių aliejų. Viena vertus, tai gali būti išties veiksminga pagalba, tačiau ar visada verta lengva ranka imtis pačių intensyviausių eterinių aliejų (cinamonų, gvazdikėlių, timolio tipo čiobrelių, tikrųjų citrinžolių ir pan.) vos vaikui suslogavus, sukosėjus ar net „profilaktiškai"? Galbūt toks apsidraudimas perteklinis? Panagrinėkime, ar tai duoda daugiau naudos, ar žalos.

Imuninė sistema

Pirmiausia – apie vaikų imuninę sistemą. Ji skirstoma į įgimtą ir įgytą:

imuninė sistema → įgimta + įgyta

Įgimtą turime gimdami, tuo tarpu įgytoji specifinė sistema vystosi per daugybę imuninės sistemos ir įvairiausių mikroorganizmų santykių. Tai reiškia, kad susidūrus su bet kokiais svetimkūniais ar patogeniniais mikroorganizmais, formuojama apsauginė „atmintis": stimuliuojamos imuninės atminties ląstelės, gaminami antikūnai, ir imuninė sistema vėl ims gaminti specifinius antikūnius, jei iš naujo bus susidurta su tos ligos sukėlėjais. Žinoma, tokiam darniam procesui kartais reikia laiko ir net ne vieno susidūrimo. Tačiau tokių ląstelių susidarymas yra be galo svarbus besivystančiai vaiko imuninei sistemai, antraip atsiranda autoimuninių ligų rizika: astma, atopinis dermatitas ir kt.^1,2

Taigi besiformuojančiai mažylio imuninei sistemai būtina susidurti su kuo įvairesniais mikrobais tam, kad ji stiprėtų. Taktika, kai vaikui lengvai susirgus tuoj pat naudojami antibiotikai ir kitos stiprios priemonės, yra pasenusi ir kritikuojama aukščiausio lygio medikų. Tokiu būdu nesivysto natūralūs reguliaciniai imuninės sistemos mechanizmai, kartu naikinama naudingoji mikrobiota. Belieka tik pritarti aromaterapeutų, kaip Lauren Bridges, Robert Tisserand ir kitų, nuomonei, kad stipraus ir plataus poveikio antimikrobiniai aliejai (kaip ir kitos stiprios biocidinės medžiagos) turi būti naudojami apgalvotai, kuomet išties būtina.¹Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia kreipti dėmesio į infekcijas. Visgi vos pasirodžius pirmiems nedideliems negalavimo požymiams, galbūt nevertėtų iš karto traukti pačių intensyviausių priemonių, o slaugyti mažylį švelnesnėmis, leisti jam pačiam sveikti, su nedidele pagalba iš šalies.

Stipriausi eteriniai aliejai

Dažniausiai vedami pačių geriausių tikslų, vos mažyliui sunegalavus, tėvai linkę imtis pačių stipriausių, įvairių platintojų reklamuojamų eterinių aliejų, kaip cinamonų žievės, gvazdikėlių, raudonėlių, timolio tipo čiobrelių, dašių ar tikrųjų citrinžolių. Taip, tai tikrai intensyvūs ir dėl antimikrobinio poveikio plačiai tyrinėjami aliejai. Visgi paprastai jie „neša“ ir didžiausias galimas rizikas: dirgina odą, kvėpavimo takų, akių gleivines, galimai veikia ne tik patogeninius, bet ir geruosius mikroorganizmus, taip pat gali trukdyti imuninės sistemos ir ligos sukėlėjo sąveikai - tokiu būdu vaiko imuninės sistemos vystymasis sutrinka.¹Jei namuose auga mažylis, šių eterinių aliejų naudojimas turėtų apsiriboti vienkartiniu patalpų oro, paviršių dezinfekavimu ir tik tuomet, kai vaiko patalpoje nėra.

Mikrobai aplink mus – ar reikia jų bijoti?

Turbūt esate girdėję apie „Higienos teoriją", teigiančią, kad dėl susidūrimų su patogeniniais mikroorganizmais ir infekcijomis trūkumo bei perdėtos higienos dabartiniai žmonės daug dažniau serga atopinėmis ligomis – šienlige, atopiniu dermatitu, astma ir pan. Nors tiesioginių ryšių, patvirtinančių teoriją, mokslininkams nustatyti nepavyko, netiesioginių įrodymų gausu: kaimo vaikai, kurie auga su augintiniais ar netoli naminių gyvulių bei geria nepasterizuotą pieną, šienlige serga kur kas rečiau. Ypač atsparūs yra tie vaikai, kurie kaime augo pirmuosius savo gyvenimo metus.^1,²

Yra mokslininkų, linkusių atmesti „Higienos teoriją", mat ji neva perša mintį, kad higiena nereikalinga, o tai prisidėtų prie infekcijų plitimo (Bloomfield et al, 2016). Tačiau sutinka, kad susidūrimai su įvairiais mikroorganizmais aplinkoje itin svarbūs imuninės sistemos formavimuisi, ypač vaikystėje.¹

Kita, „Senųjų draugų teorija", pateikia dar daugiau argumentų, kodėl susidūrimas su mikrobais yra kertinis dalykas, padedantis vystytis vaiko imuninei sistemai. Tai buvo reikšminga žinduolių evoliucijos dalis, tebėra svarbu ir dabar, nes sandūra su įvairiais mikroorganizmais skatina organizmą gaminti imunines ląsteles T limfocitus. Šiuo atveju kalba eina daugiau apie mūsų buityje esančius mikrobus, kuriuos mes naikiname higienos priemonėmis, vaistais ir pan. (jie retai sukelia vaikystės infekcijas).^1,²

Čia verta paminėti terminą „mikrobiomas“ – tai įvairiausių organizmų mūsų kūne visuma. Ar žinojote, kad bakterijų, grybelių, virusų, mielių, pirmuonių ir archėjų ląstelių skaičius mūsų organizme daugybę kartų viršija žmogiškų ląstelių skaičių? Su visais jais gebame darniai sugyventi ir ne tik - mūsų sveikata priklauso nuo tų mikroorganizmų įvairovės ir jie netgi padeda mums kovoti su patogenais. Kuo mikrobiota mūsų organizme gausesnė (daugiau įvairiausių mikroorganizmų), tuo esame stipresni. O kad taip būtų, svarbu viskas nuo pat gimimo: gimties būdas ir sąlytis su mamos bei šeimos mikrobais, kūdikio maitinimas, tolimesnė mityba, antimikrobinės ir biocidinės medžiagos aplinkoje (maiste, kosmetikoje, buityje), antibiotikų vartojimas ir kt. Mikrobiomas svarbus imunitetui ir netgi mūsų emocinei būklei. Tai viena labiausiai šiuo metu mokslininkų tyrinėjamų sričių.

Dr. Eglė Lastauskienė, VU mikrobiologė pabrėžia, kad prastas mikrobiomas glaudžiai susijęs su įvairiomis ligomis – tiek infekcinėmis, tiek virškinimo, tiek senatvinėmis.⁶

Kaip tai susiję su minimais eteriniais aliejais? Ogi kyla klausimas, ar dažnai naudodami itin stiprius antimikrobinius eterinius aliejus nesunaikiname sveikatai svarbių mikroorganizmų ir nepakenkiame imuninės sistemos vystymuisi? Ypač problema kyla naudojant mažiems vaikams, nes poveikis gali būti priešingas – imuninė sistema gali tapti mažiau efektyvi.

Rogeris C. Parslow, epidemiologas iš Lidso universiteto (University of Leeds), teigia: „Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp apsaugos, kuri vaikui yra teikiama nuo gyvybei pavojingų infekcijų, ir pakankamo skaičiaus jo organizmo susidūrimų su mikrobais, ugdančiais imuninę sistemą.“^1,²

Saugumas

Be aukščiau išvardytų priežasčių, susijusių su imuninės sistemos vystymusi, svarbu ir intensyvių eterinių aliejų saugumo klausimas vaikams bendrai. Kaip minėjau, tokie eteriniai aliejai gali stipriai dirginti odą, kvėpavimo takų, akių gleivinę, nes yra citotoksiški ne tik mikrobams, bet ir kūno ląstelėms. Neatsargus naudojimas gali dirginti ar netgi sukelti alerginių reakcijų.

R. Tisserand, R. Young savo reikšmingiausiame aromaterapijos veikale „Essential Oil Safety“ (liet. „Eterinių aliejų saugumas“) skyriuje apie naudojimą vaikams nerekomenduoja itin intensyvių eterinių aliejų garinti ir kitais metodais naudoti vaikams iki 2 metų; vyresniems vaikams būtina skiesti, o maksimalias leistinas koncentracijas ryškiai mažinti; nenaudoti eterinių aliejų prie veido ir nosies srityje. Vaikų (ypač kūdikių) oda dar tik formuojasi, jų barjerinė funkcija silpnesnė nei suaugusių, skiriasi metabolizmas, todėl vaikai yra kur kas jautresni.⁵ Kaip primena biologijos mokslų dr. Petra Ratajc, vaikai nėra maži suaugusieji!⁴

Kelių intensyvių eterinių aliejų saugumo gairės tokios:

Cinamonų: nenaudoti nėštumo ir žindymo metu, kūdikiams; garinti su atsargumu, nes gali dirginti gleivines; maksimalios koncentracijos naudojant ant odos eteriniam aliejui iš žievės – tik 0.07 %, iš lapų – 0.6 % (rekomendacijos suaugusiems);
Gvazdikėlių: nenaudoti nėštumo ir žindymo metu, vaikams iki 2 metų; garinti su atsargumu, nes gali dirginti gleivines; maksimalios koncentracijos naudojant ant odos eteriniam aliejui iš pumpurų – 0.5 %, iš lapų – 0.6 % (rekomendacijos suaugusiems);
Tikrųjų citrinžolių (lemongrass): nenaudoti nėštumo ir žindymo metu, vaikams iki 2 metų; maksimalios koncentracijos naudojant ant odos – 0.7 % (rekomendacijos suaugusiems).⁵

Kuo keisti stipriuosius eterinius aliejus?

Jei rudenį norime kasdien valyti patalpų orą, paviršius, užlašinti ant drabužio einant į susibūrimų vietas ir pan., vietoje stipriausių eterinių aliejų pradžioje reikėtų naudoti švelnesnes alternatyvas.

Saugūs, bet efektyvūs eteriniai aliejai vaikams, kuriuos mini L. Bridges ir R. Tisserand:

Taip pat galima naudoti:

rozalinų (viržinių mirtenių)
linalolio tipo čiobrelių
frankincenso (smilkalinių bosvelijų)
spygliuočių (eglių, kėnių, pušų)
mirtų⁵
specialiai vaikams sukurtą mišinį „Vaikų mikrobų baidyklė" (mišiniuose antimikrobinių junginių koncentracija mažesnė, o įvairovė didesnė, todėl juos naudoti saugiau)

Vaikams tinka mirtenių, spygliuočių, citrusų, levandų, bosvelijų šeimų atstovai. Jų veikimo principas kitoks nei aštrių, fenolių ar aldehidų gausių eterinių aliejų. Renkantis priemones mažiausiems, svarbu, kad jos turėtų pageidaujamą efektą, bet sukeltų kuo mažiau rizikų. Visuomet reikėtų perskaityti saugumo informaciją, mat interneto platybėse dažnai įvardijami tik eterinio aliejaus privalumai.

Populiarusis mišinys „Thieves“ („Vagišiai") – ar saugu vaikams?

Verta aptarti ir populiarųjį „Thieves“ mišinį, kuris susideda iš cinamonų žievės, rozmarinų, gvazdikėlių, citrinų ir eukaliptų eterinių aliejų. Mišinys nėra geras pasirinkimas besivystančiai vaiko imuninei sistemai, taip pat jis gali dirginti tiek odą, tiek kvėpavimo takų gleivinę. Neretai jis garinamas per dideliu kiekiu, tepant ant odos skiedžiamas nepakankamai. Aromaterapeutė Sherilyn Siegmund – Roach jautresniems (pvz., mažiems vaikams) vietoje „Thieves“ siūlo tokias eterinių aliejų alternatyvas:

2 – 6 metų vaikams → 2 dalys tikrųjų levandų, 2 dalys saldžiųjų apelsinų, 1 dalis kvapiųjų mairūnų

6 – 12 metų vaikams → 5 dalys tikrųjų levandų, 5 dalys saldžiųjų apelsinų, 5 dalys distiliuotų citrinų, 2 dalys arbatmedžių, 1 dalis kardamonų eterinių aliejų³

Bakterijų atsparumas

Na, ir pabaigai lieka rezistentiškumo klausimas. Kol kas nėra arba beveik nėra duomenų, kad bakterijos taptų atsparios eteriniams aliejams. Visgi dėl pernelyg dažno naudojimo negalime užtikrinti, kad taip nenutiks ateityje. O jau turime istorinių patirčių su antibiotikais ir pertekliniu jų vartojimu.^1,2

Išvados:

Gausus intensyvių eterinių aliejų naudojimas vaikams gali padaryti „meškos paslaugą“ – tuo metu galbūt padės kovojant su nepageidaujamais patogenais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali trukdyti darniam imuninės sistemos vystymuisi.
Kasdieniam naudojimui prie vaikų verčiau rinktis efektyvius, bet švelnesnius eterinius aliejus (palmarozų, levandų, mairūnų, arbatmedžių, citrinų), o pačius stipriausius (kaip cinamonų, gvazdikėlių, raudonėlių) palikti suaugusiems arba trumpalaikiams rimtiems atvejams.
Stipriausiai antimikrobiškai veikiantys eteriniai aliejai yra ir rizikingiausi: jie gali dirginti odą, kvėpavimo takų, akių gleivines.
Pernelyg dažnas intensyviausių eterinių aliejų naudojimas primena perteklinį antibiotikų vartojimą ir jų pavojus. Tai, kad bakterijos nėra atsparios eteriniams aliejams dabar, nereiškia, kad jos neįgaus rezistentiškumo ateityje.
Infekcijų ignoruoti nereikia, bet užklupus pirmiems lengviems negalavimo simptomams, nereikėtų iškart griebtis stipriausių eterinių aliejų, o pradėti nuo švelnesnių, vaiką išslaugyti. Žinoma, su medikų priežiūra.