Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Jie naudojami užtikrinti svetainės efektyvumą (pavyzdžiui, atsiminti kalbos pasirinkimą, krepšelio turinį). Svetainėje gali būti naudojami trečiųjų šalių slapukai (pvz., Google Analytics lankomumo stebėjimui). Jūs galite uždrausti slapukų naudojimą savo naršyklės nustatymuose, tačiau negalėsite pilnavertiškai naudotis visomis šios svetainės funkcijomis.

Spygliuočiai

 

Spygliuočių era


Jeigu jau vaikystėje nebūtų tekę dalyvauti rimtose ekspedicijose ir tyrinėti augalų pasaulį įvairiose geografinėse platumose, gal niekada ir nebūčiau susimąsčiusi apie Pietų ir Šiaurės augalų savybes, jų kvapo subtilybes, skirtumus ir panašumus.

Esame labiau įpratę manyti, kad kvapiųjų substancijų pasaulis egzistuoja Pietuose, ten kur šilta, kur daug saulės, kur kalnai ir jūros. Iš dalies tai tiesa. Pačios egzotiškiausios, kvapniausios substancijos atkeliauja būtent iš pietinių geografinių platumų.

Tačiau Šiaurė irgi nestokoja kvapų. Šiaurės vasara trumpa, bet ryški, dangus mėlynas, dienos karštos ir ilgos, o naktys trumpos ir vėsios. Augalų spalvos nepaprastai ryškios - prisiminkite kad ir įvairiaspalves monardas, ežiuoles, godus, ežeinius ar kalnines arnikas. Jų aromatas taip pat ryškus ir savitas – dažnai itin rafinuotas, subtilus, atsargus, paslėptas nuo eilinio uostytojo, kuris kaip vaikas nori akimirksniu sugauti kvapą ir čia pat jį pamiršti.

Ypatingi ne tik Šiaurės vasaros ryškiaspalvių gėlių kvapai, dar paslaptingesni, prabangesni medžių, jų spyglių bei dervų kvapai. Juose iš tiesų junti dvelkiant vėjo ir sniego, tirpstančio ledo ir šimtmečiais želiančių samanų ar kerpių aromatą. Tai ramybės ir amžinybės kvapai, saldūs kvapai, kvapai, kurie užliūliuoja, ramina, taurina, sveikatina.

Be to, Šiaurė, kurioje labiausiai paplitę spygliuočiai, yra gerokai archajiškesnių, senesnių augalų buveinė ir karalystė.

Nuotr. Šiaurės spygliuočių miškas, Norvegija, 2001 m.

 

Jei pažvelgtume į žemės vystymosi istoriją, tai pamatytume, jog eukariotiniai, arba sudėtingi organizmai, vystėsi labai ilgą periodą ir tam tikrą vystymosi kulminaciją pasiekė maždaug prieš 400 mln. metų, paleozoinėje eroje (Siluro, Devono sandūroje), kai atsirado papartiniai ir ikigaubtasėkliai augalai.

Maždaug prieš 150 mln. metų vėlgi įvyko įdomių evoliucinių šuolių ar kokybinių pakitimų. Pirmieji paparčiai, greičiausiai kilę iš dumblių, išvystė ypatingą struktūrą, kuri leido jiems prisitaikyti prie gyvenimo sausumoje. Jie ėmė gaminti medienos plaušus arba ligniną, kuris suteikė mechaninio stabilumo ir vertikalią kryptį. Greta gebėjimo augti į ilgį (pirminis augimas) išsivystė dar vieną savybė – augimas į storį (antrinis augimas). Be to, jie pradėjo gaminti tam tikras chemines substancijas, kurių pagalba išvystė izoliuojančias ir apsaugančias nuo išorinio pasaulio sistemas. Tos substancijos teikė jiems tvirtus ir apsaugančius sluoksnius. Ir galiausiai išsivysčiusi ir galinga šaknų sistema padėjo kaupti iš dirvožemio vandenį ir mineralines medžiagas.

Mezozoinėje eroje (maždaug prieš 200 mln. metų) iš tų pirmapaparčių išsivystė pataisai, asiūkliai, paparčiai, ginkmedžiai, cikūnai (panašūs į palmes augalai, priklausantys plikasėklių induočių grupei) ir spygliuočiai, arba pušūnai, tikrieji plikasėkliai. Spygliuočiai labiausiai suklestėjo būtent mezozoinėje eroje, maždaug prieš 150 mln. metų Juros ir Kreidos perioduose. Ši era laikoma plikasėklių, arba spygliuočių, era.

Prieš 100 mln. metų žemės vystymuisi pereinant į neozoinę, arba kainozoinę, erą, ir randantis gaubtasėkliams, šiandien didžiausią grupę sudarantiems, augalams, spygliuočiai po truputį ėmė trauktis į atokesnes žemės vietas.

Šiandien žemės augalų pasaulio vaizdas yra maždaug toks koks jis buvo pačioje kainozoinės eros pabaigoje, po dinozaurų išmirimo ir Didžiojo ledynmečio, tuo metu, kai pasirodė Homo erectus. t. y. prieš 2,5 mln. metų. Homo sapiens atsirado pasaulyje, pilname įvairiausių augalų. Žmogus su šiais augalais gyvena jau apie 400 tūkst. metų.

 

Laimė Kiškūnė, 2015 (C) Kvapų namai

 

Prieš pradedant naudoti eterinius aliejus, rekomenduojame perskaityti saugaus naudojimo instrukciją.

 

 

 

Nuotr. Laimės Kiškūnės

 Rodyti prekes pagal abėcėlę

Salonai

Balneum Mariae
Šeimyniškių g. 3A, Vilnius
tel. +370 672 97600

I - V 11.00 - 19.00

Salonas PC Ozas, II a.
Ozo g. 18, Vilnius
tel. +370 673 11022

I - VI 10.00 - 22.00
VII 10.00 - 21.00

Aromata Mirabilia
Šaltinių g. 22, Vilnius
tel. +370 610 20180

I - V

11.00 - 19.00
Rugsėjo 10, 17d iki 18h

Pietūs 14.30 - 15.00
VI 11.00 - 15.00

 

Salonas PC BIG, II a.
Ukmergės g. 369, Vilnius
tel. +370 675 80687

I - VI 10.00 - 21.00
VII 10.00 - 20.00

Salonas Kaune
Vilniaus g. 37, Kaunas
tel. +370 670 82811

I - V 10.00 - 19.00
Pietūs 14.00 - 14.30
VI 10.00 - 15.00

Salonas Klaipėdoje PC Akropolis
Taikos pr.61, Klaipėda
Lietuvininkų a.217
tel. +370 672 70911

I - VII 10.00 - 21.00
Member since 2013
International Federation of
Essential Oils and Aroma Trades