Dehidratuotos odos priežiūra

Nesunku pastebėti, kad tarp odos ir vandens yra daugybė sąsajų, o dehidratacija yra viena iš jų. Tam, kad oda galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, svarbus pakankamas drėgmės kiekis raginiame jos sluoksnyje. Vis dėlto kartais oda ima prarasti daugiau drėgmės, nei geba išlaikyti, todėl atsiranda tempimo, šiurkštumo ar kitų nemalonių pojūčių.

Dehidratuota oda nėra tas pats, kas sausa oda. Dehidratacija dažniausiai apibūdinama kaip laikina odos būklė, todėl dehidratuota gali būti ne tik sausa, bet ir riebi ar mišri oda.

Prižiūrint tokią odą svarbu vertinti ne tik atskirus produktus, bet ir visą rutiną: kaip oda valoma, kaip jai suteikiama drėgmės ir kaip padedama ją išlaikyti. Toliau aptarsime, kaip atpažinti dehidratuotą odą, kodėl ji gali atsirasti, kuo ji skiriasi nuo sausos odos ir kokios priemonės gali papildyti jos priežiūrą.

Kas yra dehidratuota oda?

Kalbant apie odos hidrataciją, ypač svarbus raginis sluoksnis ir jo gebėjimas išlaikyti vandenį. Odos barjero funkciją palaiko tarpusavyje susiję odos komponentai, o vienas iš svarbių rodiklių yra transepiderminis vandens netekimas, arba TEWL. Jis apibūdina vandens pasišalinimą per odą į aplinką. [1]

Drėkinamosios kosmetikos priemonės gali veikti keliais skirtingais būdais: padėti pritraukti ir surišti vandenį, minkštinti raginį sluoksnį arba sumažinti vandens netekimą nuo odos paviršiaus. Dėl to prižiūrint dehidratuotą odą svarbu ne vien „sudrėkinti“ odą, bet ir padėti jai išlaikyti drėgmę. [1]

Kaip atpažinti dehidratuotą odą?

Dehidratuota oda gali jaustis kitaip nei įprastai, net jeigu jos odos tipas yra riebus ar mišrus. Dažniausiai pastebimi keli tarpusavyje susiję požymiai:

• odos tempimo pojūtis, ypač po prausimosi;
• šiurkštesnis odos paviršius;
• pleiskanojimas;
• padidėjęs diskomforto ar jautrumo pojūtis;
• oda gali atrodyti ne tokia glotni ir komfortiška kaip įprastai.

Vienas požymis savaime nebūtinai reiškia, kad oda dehidratuota. Vertėtų stebėti bendrą odos būklę, naudojamas priemones ir tai, kaip oda reaguoja į kasdienę priežiūrą.

Dehidratuota ar sausa oda: kuo jos skiriasi?

Sausa ir dehidratuota oda gali atrodyti panašiai, nes abiem atvejais gali pasireikšti tempimas, šiurkštumas ar pleiskanojimas. Vis dėlto tai nėra visiškai tas pats.

Todėl riebi oda nebūtinai yra gerai hidratuota. Ji gali gaminti daugiau riebalų ir tuo pačiu metu jausti drėgmės trūkumą. Dėl šios priežasties priežiūros priemones geriausia rinktis ne vien pagal tai, ar oda atrodo sausa ar riebi, bet ir pagal jos dabartinę būklę.

Kodėl oda dehidratuoja?

Odos gebėjimui išlaikyti drėgmę įtakos gali turėti tiek aplinkos sąlygos, tiek pati kasdienė priežiūra. Todėl ieškant priežasties verta peržiūrėti ne vien naudojamą kremą ar aliejų, bet visą rutiną.

Aplinkos poveikis

Šaltuoju metų laiku oda neretai tampa mažiau komfortiška. Mokslinėje apžvalgoje nustatyta, kad žema oro drėgmė ir žema temperatūra gali neigiamai veikti odos barjero funkciją bei didinti jos jautrumą mechaniniam poveikiui. [3]

Todėl šaltas oras lauke ir sausas patalpų oras gali būti vieni iš veiksnių, į kuriuos verta atsižvelgti, jeigu oda sezonais ima stipriau tempti, sausėti ar šiurkštėti.

Netinkama ar per intensyvi odos priežiūra

Prausimas pašalina nešvarumus ir kosmetikos likučius, tačiau pernelyg agresyvus valymas gali neigiamai paveikti odos komfortą. Skirtingos paviršiaus aktyviosios medžiagos odą veikia nevienodai, o švelnesnės valymo sistemos paprastai mažiau sąveikauja su odos baltymais ir yra siejamos su mažesniu sausumu bei dirginimu. [4]

Jeigu po kiekvieno prausimosi odą stipriai tempia, verta įvertinti naudojamą valymo priemonę ir valymo intensyvumą.

Kaip prižiūrėti dehidratuotą odą?

Dehidratuotos odos priežiūros tikslas nėra vien naudoti kuo daugiau drėkinamųjų produktų. Daug svarbiau sukurti paprastą rutiną, kuri nedirgintų odos, suteiktų jai reikalingos drėgmės ir padėtų sumažinti jos netekimą.

Švelniai valykite odą

Valymo priemonė turėtų pašalinti tai, ką reikia pašalinti, tačiau po prausimosi oda neturėtų likti stipriai išsausėjusi ar nemaloniai įtempta.

Ypač dehidratuotai ar jautresnei odai verta vengti pernelyg intensyvaus valymo ir stebėti, kaip oda jaučiasi ne tik iš karto po prausimosi, bet ir po kelių minučių. [4]

Drėkinkite ir padėkite odai išlaikyti drėgmę

Drėkinamosios priemonės gali turėti skirtingas funkcijas. Vieni ingredientai padeda surišti vandenį, kiti minkština odą ir papildo lipidinę priežiūrą, dar kiti padeda sumažinti vandens netekimą nuo odos paviršiaus. [1]

Dėl to dehidratuotos odos priežiūroje nebūtina ieškoti vieno „stebuklingo“ ingrediento. Gerai subalansuotoje rutinoje skirtingų funkcijų komponentai gali vieni kitus papildyti.

Atsižvelkite į aplinkos sąlygas

Jeigu pastebite, kad odos būklė pablogėja rudenį ar žiemą, verta atsižvelgti į žemesnę temperatūrą ir sausą aplinkos orą. Žema temperatūra bei drėgmė gali veikti odos barjero funkciją, todėl tokiu laikotarpiu odai gali prireikti daugiau dėmesio ir komfortą palaikančios priežiūros. [3]

Ar vandens gėrimas padeda odos hidratacijai?

Pakankamas skysčių vartojimas svarbus bendrai organizmo hidratacijai, tačiau nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas žmogus, norėdamas sudrėkinti odą, privalo išgerti konkretų vandens kiekį pagal universalią formulę, pavyzdžiui, 30 ml vienam kūno svorio kilogramui.

2018 m. sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo analizuojami tyrimai apie papildomo vandens vartojimo poveikį sveikų žmonių odos hidratacijai. Autoriai nustatė, kad papildomas vandens vartojimas gali šiek tiek padidinti raginio sluoksnio hidrataciją, ypač žmonėms, kurie iki tol skysčių vartojo mažiau, tačiau bendras įrodymų kiekis ir metodologinė jų kokybė buvo riboti. [2]

Todėl dehidratuotos odos priežiūros nereikėtų grįsti vien didesniu vandens vartojimu. Vietinė odos priežiūra ir jos barjero palaikymas taip pat yra svarbūs. [1, 2]

Kokių ingredientų ieškoti dehidratuotos odos priežiūros priemonėse?

Drėkinamosiose priemonėse naudojamus komponentus pagal jų funkciją galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes. Praktikoje jos dažnai derinamos vienoje formulėje arba skirtinguose tos pačios rutinos produktuose. [1]

Emolientai

Emolientai pirmiausia padeda minkštinti ir glotninti odą bei papildo lipidinę raginio sluoksnio dalį. Šioje priežiūros grupėje gali būti naudojami ir tam tikri augaliniai aliejai. [1, 5]

Būtent čia natūraliai atsiranda simondsijų (jojobos), argano ar kiti kosmetikoje naudojami augaliniai aliejai. Jie nėra tas pats, kas humektantai, todėl aliejų verta vertinti kaip vieną iš drėkinamosios rutinos dalių, o ne kaip automatinį visų kitų drėkinamųjų komponentų pakaitalą.

Okliuzinės medžiagos

Okliuzinių medžiagų paskirtis yra padėti sumažinti vandens netekimą nuo odos paviršiaus. Jos sudaro papildomą apsauginį sluoksnį ir taip prisideda prie drėgmės išlaikymo. [1]

Tai ypač aktualu tuomet, kai odai nepakanka vien suteikti drėgmės, nes ją taip pat reikia padėti išlaikyti.

Augaliniai aliejai dehidratuotos odos priežiūroje

Augaliniai aliejai gali būti naudinga lipidinė ir emolientinė dehidratuotos odos rutinos dalis.

Jojobos aliejus

Unikalios sudėties simondsijų (jojoba) aliejus iš Simmondsia chinensis yra šalto spaudimo ir nerafinuotas. Jo cheminė sudėtis išskirtinė tuo, kad medžiaga savo savybėmis artimesnė skystam vaškui nei tipiniam trigliceridiniam augaliniam aliejui.

Dehidratuotos odos priežiūroje jojobos aliejų tikslingiausia vertinti kaip emolientinę, lipidinę priemonę. Jis gali papildyti rutiną, kai norima minkštinti odą ir suteikti jai komforto, tačiau nėra humektanto pakaitalas. [1, 5]

Dėl tokios paskirties jojobos aliejus gali būti derinamas su vandens pagrindo drėkinamosiomis priemonėmis, jeigu odai reikia ne tik lipidinės priežiūros, bet ir papildomo drėgmę surišančio žingsnio.

Argano aliejus

Kvapų namų asortimente siūlomas tikras grynas argano aliejus yra šalto spaudimo, nerafinuotas, ekologiškas ir pagamintas Maroke.

Dehidratuotos odos rutinoje jį galima naudoti kaip emolientinę augalinės kilmės priemonę, papildančią odos lipidinę priežiūrą. Augalinių aliejų apžvalgoje argano aliejus taip pat aptariamas tarp kosmetiškai odai naudojamų aliejų, tačiau turimi duomenys nėra pagrindas jam priskirti universalius gydomuosius ar priešuždegiminius pažadus. [5]

Todėl praktiškai svarbiausia jo vietą rutinoje vertinti kaip odą minkštinančios ir komfortą papildančios lipidinės priemonės.

Opuncijų sėklų aliejus

Kvapų namų asortimente rasite ir itin prabangų, sunkiau išgaunamą opuncijų sėklų aliejų. Dehidratuotos odos priežiūroje jį tikslinga vertinti pirmiausia kaip augalinės kilmės emolientinį aliejų.

Jautrios odos rinkinys SIMPLES

Dehidratuota oda gali jaustis jautresnė ir stipriau reaguoti į pernelyg intensyvią rutiną. Tokiu atveju galima rinktis paprastesnę priežiūrą ir stebėti, kaip oda reaguoja į kiekvieną naudojamą priemonę.

Vienas iš Kvapų namų pasirinkimų yra jautrios odos rinkinys SIMPLES. Jame esantis levandų vanduo gali būti naudojamas kaip lengvas vandens pagrindo priežiūros žingsnis, o tolesnę rutinos dalį galima derinti pagal individualų odos poreikį. Kaip ir kituose Kvapų namų hidrolatuose, jame nėra alkoholio ar konservantų.

Dehidratuotos odos priežiūros rutina: nuo ko pradėti?

Jeigu oda tempia, šiurkštėja ar po prausimosi jaučiasi nekomfortiškai, rutiną galima pradėti nuo kelių pagrindinių žingsnių.

1. Švelnus valymas. Rinkitės valymo būdą, po kurio oda nelieka stipriai išsausėjusi ar įtempta. [4]
2. Drėgmę surišanti priemonė. Jei jos reikia, rutinoje gali būti naudojama humektantų turinti vandens pagrindo priemonė. [1]
3. Emolientinė arba drėgmę išlaikyti padedanti priemonė. Šiame etape gali būti naudojamas kremas, kita drėkinamoji formulė arba, kaip lipidinės priežiūros dalis, tinkamas augalinis aliejus. [1, 5]
4. Rutinos pritaikymas savo odos tipui. Riebiai dehidratuotai odai nebūtinai reikės tokios pačios tekstūros ir priemonių kiekio kaip sausai dehidratuotai odai.

Kvapų namuose sau tinkančius produktus gali atrasti skirtingų odos tipų žmonės, tačiau renkantis priemones verta įsigilinti į jų sudėtį ir paskirtį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar riebi oda gali būti dehidratuota?

Taip. Dehidratuota oda nėra atskiras odos tipas, todėl drėgmės trūkumo požymių gali atsirasti ir riebiai ar mišriai odai. Tokiu atveju nereikėtų automatiškai rinktis labai riebių priemonių. Svarbiau įvertinti visą rutiną ir odos poreikius.

Kaip atskirti sausą ir dehidratuotą odą?

Dehidratuota oda apibūdina būklę, kai odai trūksta drėgmės, o sausa oda dažniau turi nuolatinį polinkį į sausumą. Abi gali tempti, šiurkštėti ar pleiskanoti, todėl svarbu vertinti ne vien išvaizdą, bet ir odos tipą bei jos reakciją į naudojamas priemones.

Ar dehidratuotai odai tinka aliejai?

Taip, augalinis aliejus gali būti viena iš dehidratuotos odos priežiūros dalių. Jis pirmiausia veikia kaip emolientinė, lipidinė priemonė, todėl gali padėti minkštinti odą ir papildyti rutiną. Tačiau aliejus nėra humektantas, todėl vien jo gali nepakakti, jeigu odai reikia ir daugiau drėgmę surišančių komponentų.

Ar daugiau vandens padės sudrėkinti odą?

Papildomas vandens vartojimas kai kuriuose tyrimuose buvo siejamas su nedideliu raginio sluoksnio hidratacijos padidėjimu, ypač žmonėms, kurie anksčiau skysčių vartojo mažiau. Vis dėlto sisteminės apžvalgos autoriai bendrus įrodymus vertino kaip ribotus, todėl daugiau vandens nereikėtų laikyti pagrindiniu dehidratuotos odos priežiūros metodu.

Per kiek laiko gali pagerėti dehidratuotos odos būklė?

Vieno universalaus termino nėra. Jis priklausys nuo dehidratacijos priežasčių, odos būklės, naudojamų priemonių ir aplinkos. Pateikti moksliniai šaltiniai nenustato vieno patikimo laikotarpio, per kurį dehidratuota oda turėtų normalizuotis visiems žmonėms.

Šaltiniai

[1] Rajkumar J., Chandan N., Lio P., Shi V. The Skin Barrier and Moisturization: Function, Disruption, and Mechanisms of Repair. Skin Pharmacology and Physiology, 2023; 36(4):174–185.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37717558/

[2] Akdeniz M., Tomova-Simitchieva T., Dobos G., Blume-Peytavi U., Kottner J. Does dietary fluid intake affect skin hydration in healthy humans? A systematic literature review. Skin Research and Technology, 2018; 24(3):459–465.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29392767/

[3] Engebretsen K. A., Johansen J. D., Kezic S., Linneberg A., Thyssen J. P. The effect of environmental humidity and temperature on skin barrier function and dermatitis. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 2016; 30(2):223–249.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26449379/

[4] Draelos Z. D. The science behind skin care: Cleansers. Journal of Cosmetic Dermatology, 2018; 17(1):8–14.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29231284/

[5] Lin T. K., Zhong L., Santiago J. L. Anti-Inflammatory and Skin Barrier Repair Effects of Topical Application of Some Plant Oils. International Journal of Molecular Sciences, 2018; 19(1):70.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29280987/