Vingiorykščių fitolis, ištrauka, tradicinis (ribotas kiekis, Lietuva) Filipendula ulmaria

Lietuva

Šaltinis: Pixabay

Aprašymas

Tradicinis laukinių vingiorykščių žiedynų fitolis (bot. Filipendula ulmaria)

Vingiorykščių ištrauka pagaminta tradiciniu būdu iš Lietuvos pievose augusių laukinių vingiorykščių žiedų – žiedynai mirkomi šalto spaudimo saulėgrąžų aliejuje.

Naudojimas

Naudojamas grynas, kosmetiniuose mišiniuose ir kaip masažinis aliejus.

Vingiorykščių fitolis skirtas probleminei, niežtinčiai, atopinei, net skausmingai ir ypač spuoguotai odai prižiūrėti - tiek veidui, tiek kitoms probleminėms kūno odos vietoms.

Taip pat tinka probleminei galvos odai (masažui-kaukei); po įkandimų; vėsinantiems kompresams ant skaudamų vietų.

Prisotina odą antioksidantų ir saugo nuo fotosenėjimo - rekomenduojamas naudoti po saulės vonių ir sumažinti neigiamą UV poveikį odai.

Kaip intensyvaus poveikio serumas - kelis mėnesius naudoti vietoj veido kremo; ypač po saulėto sezono, norint sumažinti neigiamą UV spindulių poveikį.

Greičiau įsigeria į šlapią odą, todėl prieš tepant rekomenduojame ją sudrėkinti vandeniu ar hidrolatu;

Sudėtis / INCI

INCI: Helianthus annuus seed oil, Filipendula ulmaria extract, Rosmarinus officinalis leaf extract

Įspėjimai

Spalva ir koncentracija skirtingose aliejaus partijose gali svyruoti dėl orų, klimato reiškinių, tai normalu ir būdinga natūraliems augalų ekstraktams.
Laikyti sandariai uždarytą sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje.
Saugoti turinį nuo drėgmės ir nešvarumų patekimo – aliejus gali pradėti gesti (oksiduotis).
Aliejaus buteliuke yra tiek, kiek nurodyta etiketėje, vizualiai kiekis gali skirtis dėl buteliukų dizaino.
Nenaudoti, jei pasikeitė ir atsirado nemalonus kvapas.

Plačiau

Keli žodžiai apie tradicinius fitolius

Fitoliai, arba augalų maceratai, — tai aliejinės augalų ištraukos. Paprastai jos daromos įvairius augalus, tokius kaip kraujažoles, jonažoles, ramunėles, medetkas, arnikas, levandas ir šlamučius, mirkant aliejuje tol, kol jis palengva absorbuoja veikliąsias augalų ląstelių medžiagas. Tai išties itin vertingos fitoterapinės, aromaterapinės, masažinės ir kosmetinės substancijos, apie kurias rašoma jau klasikiniame antikos farmakologo Dioskorido veikale „Apie gydomąsias medžiagas“. Dar labiau fitolius vertino II a. gyvenęs garsusis graikų gydytojas Galenas, todėl dažnai šie aliejiniai ekstraktai vadinami tiesiog galeniniais aliejais.

Iš aromatinių fitolių nuo seniausių laikų žinomi geltonžiedžių barkūnų, ramunėlių, tuopų pumpurų, pelynų, jonažolių, medetkų, kraujažolių aliejiniai ekstraktai. Į aliejų taip pat būdavo merkiami augalai, turintys daug alkaloidų, — drignės (Hyosciamus nigra), durnaropės (Datura stramonium), šunvyšnės (Atropa belladonna), maudos (Conium maculatum).

Tradicinės ištraukos gaminamos saulėje, o pats ekstrahavimo procesas neretai trunka tris savaites, per kurias triskart pakeičiama žaliava. Procesas prasideda žaliavos susmulkinamu ir jos sudėjimu į tamsaus stiklo indus. Tada žaliava užpilama alyvuogių arba sezamo aliejumi, ir indai paliekami stovėti saulėje 5-7 dienas. Karts nuo karto žaliava pamaišoma, o po savaitės nupilama. Tada dedama nauja žaliava, kuri užpilama ką tik gauta ištrauka ir šviežiu aliejumi. Kai veikliųjų medžiagų koncentracija — šio proceso eiga nustatoma iš kvapo ir spalvos — tampa pakankama, gauta aliejinė ištrauka nupilama, o žaliavos likučiai su aliejumi gerai išspaudžiami. Tada atšaldyta ištrauka arba paliekama nusistoti, arba nupilama perkošiant. Likučiai paliekami dar dviem paroms nusistoti, o paskui dar kartą nukošiami.

Tokiu istoriniu būdu yra pagaminti tradiciniai Kvapų namų fitoliai — italinių šlamučių, levandų, kraujažolių, medetkų, vingiorykščių, jonažolių ir morkų šaknų. Taip gaminami ir erškėtuogių, kadagio uogų, liepų žiedų, bei daugelis kitų puikių fitolių. Nors šis gamybos procesas nenutrūkęs išliko iki pat mūsų dienų, įsigyti tikrų tradicinių fitolių nėra lengva. Tokiu tradiciniu būdu augalų maceratus alyvuogių ir sezamo aliejuose gamina tik pavieniai žmonės ir vienas kitas mažas ūkis Provanse, Andalūzijoje, Sicilijoje, Maroke, Toskanoje, Kvapų namuose Lietuvoje.

Deja, dažniausiai fitoliai dabar gaminami ne itin varginantis —aliejumi užpilta žaliava paprasčiausiai įkaitinama iki 60-80 C ir vieną dvi valandas intensyviai maišoma. Akivaizdu, kad tokios „greitosios“ aliejinės ištraukos savybėmis esmingai skiriasi nuo tikrųjų tradicinių fitolių.

Istoriniai šaltiniai taip pat nurodo, jog prieš pamerkdami labai sausą ir kietą žaliavą Egipto, senovės graikų ir viduramžių arabų gydytojai, vaistininkai ir žolininkai pirma ją sudrėkindavo vynu, actu, spiritu arba amoniako tirpalu, o tada laikydavo 1-2 paras, kad augalas suminkštėtų, o užpiltas aliejumi lengviau ir visapusiškiau atiduotų veikliąsias medžiagas. Tai mini Dioskoridas ir kiti antikos gydytojai, taip pat senosios farmakopėjos.

Laimė Kiškūnė

2012

Nuotr. Giedrės Rein