Sausos odos rinkinys SIMPLES

Dviejų žingsnių veido odos priežiūros rutina SIMPLES.

Jos pagrindas – turėti vos du, bet kokybiškus ir odai naudingus produktus. SIMPLES rutina suteikia odai atokvėpį, nes reikalingi tik du produktai – hidrolatas ir aliejus.

Sausos odos rinkinį SIMPLES sudaro: Rožių hidrolatas (ROŽIŲ VANDUO), ekologiškas (100 ml) ir Moringų aliejus (30 ml)

Grynas tikras damaskinių rožių vanduo (hidrolatas) be konservantų ir alkoholio iš ekologinio ūkio, puikaus subalansuoto kvapo, mūsų manymu – geriausias Lietuvoje. Distiliuotas specialiai tik rožių vandeniui gauti, o ne kaip šalutinis produktas distiliuojant rožių eterinį aliejų, kaip dažniausiai daroma.

Senovinės kvapiosios damaskinės rožės (bot. Rosa x damascena) auginamos ekologiniame ūkyje  Bulgarijoje. Rožių žiedai ir pumpurai skinami rankomis gegužę-birželį ir tuoj pat distiliuojami. Po to hidroliatas brandinamas. Toks rožių vanduo – natūraliausias veido prausiklis, gaiviklis ir tonikas. Grynas distiliavimo produktas, be alkoholio, konservantų, be sintetinių priedų ir kvapų, neskiestas. Tinkamas aromaterapijai, kosmetikai, maistui.

MORINGŲ ALIEJUS - nerafinuotas, spaustas rankiniu presu, šalto spaudimo.

Moringa oleifera (Moringaceae) — aliejinė moringa.Sinonimai: aliejus ben, behn.

Moringų aliejus yra vienas iš pačių seniausių žmonijos vartojamų produktų. Archeologų ir paleobotanikų teigimu, jis buvo žinomas Mesopotamijoje ir Egipte jau 2 tūkstantmetyje prieš m. e. Anglosaksiškoje mokslinėje literatūroje jis paprastai figūruoja kaip aliejus ben ar behn. Moringos dar vadinamos „būgno lazdelių medžiu“, mat jo sėklos yra susitelkusios į ilgas ir plonas it būgno lazdelė ankštis; ar „krienų medžiu“ dėl šaknų, atsiduodančių krienais.

Moringų tėvyne laikomos pietinės Himalajų priekalnės, iš kurių jis ilgainiui išplito Arabijos pusiasalyje ir Afrikoje. Moringa yra visokeriopai vertingas medis: ji sparčiai auga, puikiai pakelia sausrą ir lengvai prigyja smėlėtose dykrose, nes nėra reikli dirvožemiui; jos nesubrendusios sėklos su ankštimis naudojamos maistui (skonis primena šparagus), o sunokusios sėklos — aliejui. Moringų lapai, kupini vitaminų ir mikroelementų, valgomi it špinatai, o žaliuoja jie sausojo sezono pabaigoje, kai viskas aplink jau būna nudžiūvę. Be to, džiovinti lapai sumalami ir naudojami kaip maisto papildai, tad nenuostabu, kad moringas ypač skatinama veisti kraštuose, kur trūksta maisto.

Negana to, moringų sėklos ir šaknys yra labai vaistingos ir nuo seniausių laikų naudojamos medicinoje nuo pačių įvairiausių ligų, o jų lapų ir sėklų ekstraktai naudojami geriamam vandeniui valyti. Tradicinėje Pietų Indijos tamiliškoje sidhų medicinoje minėtos „būgno lazdelės“ laikomos vyriškumo vaistu ir vartojamos erekcijai gerinti. Manoma, kad senovės Egipte gydomųjų ir kvapiųjų tepalų gamyboje buvo naudojamas Moringa pterygosperma aliejus, jį maišydavę su frankincenso, mastikos bei kitomis dervomis, medumi, vynu ir žolėmis, taip pat naudoję enfloražui.

Moringoms (taip pat rapsams ir žemės riešutams) būdinga riebalų rūgštis buvo pavadinta beheno rūgštimi. Teigiama, kad šis pavadinimas gali būt kilęs iš persiško žodžio behen, etimologiškai susijusio su bahmano mėnesiu (vasariu), kada kasamos moringų šaknys. Tai sočioji riebalų rūgštis 22:0, kurios moringų aliejuje yra 9%. Aliejaus moringų sėklose yra palyginti nedaug — 30-40%, tad jis nepigus.
 

Informacijos šaltiniai:

• www.treesforlife.org
• Anwar F., Rashid U., „Physico-chemical characteristics of moringa oleifera seeds and seed oil from a wild provenance of Pakistan“, Pak. J. Bot., 39(5), 2007 
• Brun JP. "The Production of Perfumes in Antiquity: The Cases of Delos and Paestum", Am J Arch, 104.2, April 2000.
• Manniche L. "An ancient Egyptian herbal", 2006.
• Vikipedija

Rūta Daunoravičienė, (C) Kvapų namai 2011