Odos priežiūra natūralia kosmetika. Mitai ir faktai
Natūrali odos priežiūra dažnai siejama su augaliniais aliejais, hidrolatais ir kitais botaninės kilmės ingredientais. Tačiau kartu su jais atsirado ir nemažai kategoriškų įsitikinimų: kad aliejus būtinai užkemša poras, kad jo negalima naudoti riebiai odai arba, priešingai, kad bet kuris natūralus aliejus automatiškai tiks kiekvienam odos tipui.
Iš tiesų augaliniai aliejai labai skiriasi savo sudėtimi, tekstūra ir poveikiu odos barjerui. Todėl renkantis natūralią kosmetiką svarbu vertinti ne vien užrašą „natūralus“, bet ir konkretų aliejų, visą priemonės formulę, naudojamą kiekį bei savo odos reakciją. Moksliniai duomenys taip pat rodo, kad skirtingų augalinių aliejų poveikis odai nėra vienodas. [1, 2]
Šiame straipsnyje aptariame keturis dažnus mitus apie natūralią odos priežiūrą ir augalinius aliejus bei paaiškiname, ką apie juos šiandien galima pasakyti tiksliau.
Kas yra natūrali odos priežiūra?
Tai odos priežiūra, kurioje svarbią vietą užima augalinės kilmės aliejai, sviestai, hidrolatai ir kiti botaniniai ingredientai.
Augaliniai aliejai gali būti labai skirtingi. Skiriasi jų riebalų rūgščių santykis ir kiti juose esantys komponentai, todėl skiriasi ir jų savybės bei sąveika su oda. Mokslinėje literatūroje nagrinėjami alyvuogių, saulėgrąžų, kokosų, arganų, simondsijų, avokadų, migdolų, erškėtuogių, sviestmedžių ir daugelis kitų augalinių aliejų bei sviestų. [1]
MITAS 1: pudra apsaugo veido odą nuo šalčio
Žiemą odai įtakos turi ne vien pati žema temperatūra. Šaltuoju metų laiku dažnai susiduriame ir su maža aplinkos oro drėgme, o šių veiksnių derinys gali bloginti odos barjero funkciją. Mokslinės literatūros apžvalgoje nustatyta, kad žema temperatūra ir žema oro drėgmė siejamos su silpnesne odos barjero funkcija bei didesniu jos jautrumu mechaniniam poveikiui. [5]
Todėl žiemą svarbiausia ne tai, ar ant veido yra pudros sluoksnis, o tai, kaip prižiūrimas odos barjeras. Jeigu oda šaltuoju sezonu sausėja, tempia ar šerpetoja, gali būti naudinga rinktis riebesnes, daugiau lipidinių ir okliuzinių komponentų turinčias priemones. Tokios medžiagos padeda minkštinti odą ir mažinti vandens netekimą nuo jos paviršiaus. [4, 5]
Natūralioje priežiūroje tam gali būti naudojami augaliniai aliejai ar sviestai, pavyzdžiui, sviestmedžių aliejus. Apie sviestmedžių aliejų plačiau galite skaityti čia.
Pudra ar kita dekoratyvinė kosmetika gali būti jūsų kasdienio makiažo dalis, tačiau jos nereikėtų laikyti pagrindine odos priežiūros priemone šaltuoju metų laiku.
MITAS 2: aliejus užkemša poras
Apie veido aliejus dažnai kalbama tarsi apie vieną ir tą pačią medžiagą: arba visi aliejai laikomi poras kemšančiais, arba, priešingai, teigiama, kad natūralūs aliejai poras „išvalo“. Abu požiūriai yra pernelyg supaprastinti.
„Aliejus“ nėra vienas konkretus ingredientas. Augaliniai aliejai skiriasi savo lipidine sudėtimi, riebalų rūgščių santykiu ir kitais komponentais. Dėl to gali skirtis jų poveikis odos barjerui, tekstūra ir tai, kaip konkretų produktą toleruoja skirtinga oda. [1]
Todėl vien tai, kad aliejus yra augalinis, natūralus ar nerafinuotas, savaime nereiškia nei to, kad jis išvalys poras, nei to, kad jas užkimš. Svarbus konkretus aliejus, visa produkto sudėtis, tepamas kiekis ir individuali odos reakcija.
MITAS 3: aliejaus negalima naudoti, jei oda riebi
Vien faktas, kad priemonė yra aliejinė, dar nereiškia, kad ji automatiškai netiks riebesnei odai. Tačiau lygiai taip pat nereikėtų manyti, kad bet kuris natūralus aliejus būtinai bus geras pasirinkimas.
Anksčiau buvo populiaru aiškinti, kad augalinis aliejus gali „sureguliuoti“ riebalinių liaukų veiklą: jei oda išskiria per daug sebumo, ji pradės jo gaminti mažiau, o jei per mažai - daugiau. Turimi augalinių aliejų tyrimai nepagrindžia tokio universalaus mechanizmo.
Daug tiksliau į augalinius aliejus žiūrėti kaip į skirtingos sudėties lipidines priemones. Jos gali minkštinti odą ir, priklausomai nuo konkrečios medžiagos, prisidėti prie vandens netekimo mažinimo, tačiau jų poveikis priklauso nuo konkretaus aliejaus ir jo sudėties. [1, 4]
Jeigu oda riebi ar linkusi į užsikimšusias poras, pradėkite nuo nedidelio produkto kiekio ir stebėkite, kaip oda į jį reaguoja. Nereikia automatiškai atsisakyti visų aliejų, tačiau taip pat neverta rinktis produkto vien todėl, kad jis pažymėtas kaip natūralus.
Tarp augalinių aliejų galima rasti, pavyzdžiui, lazdynų riešutų aliejų, kitus kosmetinius augalinius aliejus ar kelių aliejų pagrindu sukurtus veido serumus. Renkantis svarbiau vertinti konkrečią sudėtį, tekstūrą ir savo odos reakciją, o ne tik augalo pavadinimą.
MITAS 4: nuo aliejaus oda visada atrodo riebi ir blizganti
Oda po aliejaus gali blizgėti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pats aliejus jai netinka. Dažna priežastis paprastesnė - produkto tiesiog naudojama per daug.
Skirtingi augaliniai aliejai skiriasi tekstūra ir pojūčiu ant odos, todėl vienas produktas gali pasiskirstyti lengviau, o kitas palikti ryškesnį lipidinį sluoksnį. Jei užtepus aliejaus oda ilgai išlieka labai blizgi, pirmiausia pabandykite sumažinti naudojamą kiekį arba pasirinkti kitą aliejų ar aliejinį serumą.
Praktiškas senojo straipsnio patarimas išlieka aktualus: aliejų galima paskirstyti ant dar šiek tiek drėgnos odos. Pavyzdžiui, prieš aliejų odą galima sudrėkinti hidrolatu.
Tik pats veikimo principas yra kiek kitoks, nei kartais aiškinama. Vanduo ir aliejus ant veido savaime nesudaro tikro „kremo“, o odos sebumo nereikėtų vadinti emulsikliu. Vanduo suteikia odai drėgmės, o ant jo paskirstyta lipidinė priemonė gali padėti ją išlaikyti ir sumažinti vandens išgaravimą nuo odos paviršiaus. [4]
Jeigu po kurio laiko ant odos lieka akivaizdus aliejaus perteklius, jo galima švelniai nusausinti servetėle. Kitą kartą paprasčiausiai naudokite mažesnį kiekį.
Ką augaliniai aliejai iš tiesų daro odai?
Kalbant apie aliejus dažnai vartojamas žodis „drėkina“, tačiau odos drėkinimo priemonėse skirtingi ingredientai atlieka skirtingas funkcijas.
Humektantai pritraukia ir padeda išlaikyti vandenį raginiame odos sluoksnyje. Emolientai padeda minkštinti ir glotninti odą, užpildydami tarpus tarp raginio sluoksnio ląstelių. Okliuzinės medžiagos ant odos paviršiaus sudaro hidrofobinį sluoksnį ir mažina transepiderminį vandens netekimą. [4]
Grynas augalinis aliejus pats savaime nėra vanduo ar klasikinis humektantas. Jo pagrindinė vertė odos priežiūroje susijusi su lipidais: aliejai gali veikti kaip emolientinės priemonės, o jų sudėtis ir poveikis odos barjerui priklauso nuo konkretaus augalo bei aliejaus savybių. [1, 4]
Todėl aliejų naudinga derinti su vandens pagrindo priežiūros žingsniu. Paprasčiausias variantas - aliejų tepti ant dar šiek tiek drėgnos odos arba prieš jį naudoti hidrolatą ar kitą vandens pagrindo priemonę.
Kaip pasirinkti augalinį aliejų veidui?
Ieškant tinkamo aliejaus veidui nereikia vadovautis viena universalia taisykle. Svarbiausia atsižvelgti į kelis dalykus.
Pirmiausia įvertinkite savo odos poreikį ir norimą tekstūrą. Jei oda labai sausa ir linkusi šerpetoti, gali patikti sodresnės lipidinės priemonės ar augaliniai sviestai. Jei nenorite ryškaus riebumo pojūčio, pradėkite nuo mažesnio aliejaus kiekio arba rinkitės jums malonesnės tekstūros produktą.
Antra, vertinkite konkretų augalinį aliejų, o ne vien jo natūralią kilmę. Augaliniai aliejai turi skirtingą riebalų rūgščių ir kitų komponentų sudėtį, todėl negalima tikėtis, kad jie visi odą veiks vienodai. [1, 2]
Trečia, atsižvelkite į visą produkto formulę. Vienkomponentis augalinis aliejus ir kelių aliejų bei botaninių ekstraktų serumas nėra tas pats produktas, net jeigu abiejų pagrindą sudaro augaliniai lipidai.
Galiausiai pradėkite nuo nedidelio kiekio. Veido odai nebūtina užtepti storo aliejaus sluoksnio. Jei produktas gerai pasiskirsto ir oda po kurio laiko neatrodo pernelyg riebi, kiekis greičiausiai yra pakankamas.
Natūralu nebūtinai reiškia, kad tiks kiekvienai odai
Natūrali produkto kilmė savaime nepasako, kaip jį toleruos konkretaus žmogaus oda. Skirtingų augalinių aliejų sudėtis ir poveikis odos barjerui skiriasi, todėl universalaus „geriausio natūralaus aliejaus“ visiems odos tipams nėra. [1, 2]
Jeigu vienas augalinis aliejus jūsų odai netinka, tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų aliejinių priemonių. Lygiai taip pat geras pojūtis naudojant vieną aliejų nereiškia, kad tokią pačią reakciją sukels visi kiti.
Natūralioje odos priežiūroje naudinga vadovautis ne principu „natūralu, vadinasi, geriau“, o konkrečia produkto sudėtimi, naudojimo būdu ir savo odos reakcija.
Kaip naudoti aliejų kasdienėje veido priežiūroje?
Aliejų paprasčiausia naudoti ant švarios, dar šiek tiek drėgnos odos. Odą galima apipurkšti hidrolatu, tuomet į delną įlašinti nedidelį kiekį pasirinkto augalinio aliejaus ar serumo ir švelniai paskirstyti jį ant veido.
Pradėkite nuo kelių lašų. Jeigu aliejaus reikia daugiau, kiekį visada galima padidinti. Jei po kurio laiko oda lieka stipriai blizganti, kitą kartą naudokite mažiau arba išbandykite kitą produktą.
Toks naudojimo būdas leidžia suderinti vandens ir lipidų pagrindo priežiūrą: vandens pagrindo priemonė suteikia drėgmės, o aliejinė priemonė padeda minkštinti odą ir mažinti jos praradimą. [4]
Jeigu norite ne tik pasirinkti aliejų, bet ir susidėlioti visą natūralios veido priežiūros eigą, plačiau apie atskirus jos žingsnius skaitykite SIMPLES veido priežiūros rutinos straipsnyje.
Šaltiniai
[1] Lin T. K., Zhong L., Santiago J. L. Anti-Inflammatory and Skin Barrier Repair Effects of Topical Application of Some Plant Oils. International Journal of Molecular Sciences, 2018.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29280987/
[2] Danby S. G. ir kt. Effect of olive and sunflower seed oil on the adult skin barrier: implications for neonatal skin care. Pediatric Dermatology, 2013.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22995032/
[3] Chuberre B., Araviiskaia E., Bieber T., Barbaud A. Mineral oils and waxes in cosmetics: an overview mainly based on the current European regulations and the safety profile of these compounds. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 2019.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31588613/
[4] Purnamawati S., Indrastuti N., Danarti R., Saefudin T. The Role of Moisturizers in Addressing Various Kinds of Dermatitis: A Review. Clinical Medicine & Research, 2017.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29229630/
[5] Engebretsen K. A. ir kt. The effect of environmental humidity and temperature on skin barrier function and dermatitis. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 2016.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26449379/
