Nerafinuotas aliejus: nauda ir veikimo būdai

„Nerafinuotas aliejus“ - sąvoka, kurią bent kartą išgirsti tikrai teko ir tiems, kurie nesidomi nei kosmetika, nei augalinių aliejų savybėmis. Tačiau ar gerai žinote, kas iš tiesų yra nerafinuotas aliejus, kuo jis skiriasi nuo rafinuoto ar šalto spaudimo aliejaus ir kaip pasirinkti tinkamą produktą odos priežiūrai?

Šiame straipsnyje daugiausia kalbame apie nerafinuotus augalinius aliejus odai ir plaukams: jų sudėtį, kosmetines savybes, naudojimą ir požymius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis kokybišką aliejų.

Kas yra nerafinuotas aliejus?

Nerafinuotas aliejus - tai aliejus, kuris po išgavimo nėra papildomai rafinuojamas, t. y. nėra valomas procesais, skirtais kvapui, spalvai, tam tikroms priemaišoms ar kitiems natūraliems komponentams pašalinti. Tokie aliejai gali būti išgaunami mechaniškai, dažniausiai šalto spaudimo būdu, arba, priklausomai nuo žaliavos, superkritinės CO₂ ekstrakcijos būdu.

Svarbu atskirti pačias sąvokas: „nerafinuotas“ apibūdina tolesnį aliejaus apdorojimą, o „šalto spaudimo“ - jo išgavimo metodą. CO₂ ekstrakcija yra dar vienas aliejaus išgavimo būdas. Šalto spaudimo ar CO₂ būdu išgauti ir vėliau nerafinuoti augaliniai aliejai vertinami dėl to, kad juose gali išlikti natūralesnė kompleksinė aliejaus sudėtis. [1]

Nerafinuoti aliejai išgaunami iš įvairių sėklų, pavyzdžiui, sezamų, saulėgrąžų, juodgrūdžių ar burnočių, riešutų ir branduolių, pavyzdžiui, migdolų, lazdynų, makadamijų ar arganų, taip pat vaisių ir uogų žaliavos, pavyzdžiui, alyvuogių, šaltalankių ar avokadų. Dėl skirtingos kilmės jų spalva, kvapas, tekstūra ir riebiųjų rūgščių sudėtis gali gerokai skirtis.

Didžiąją augalinių aliejų dalį sudaro trigliceridai, sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Gerokai mažesnę dalį sudaro vadinamoji neapmuilinama frakcija, kurioje gali būti fitosterolių, tokoferolių, karotenoidų, skvaleno, fenolinių ir kitų junginių. Todėl riebalų rūgščių ir neapmuilinamos frakcijos nereikėtų sutapatinti - tai skirtingos aliejaus sudėties dalys. [1]

Nerafinuoti aliejai dėl savo lipidinės sudėties gali būti naudojami minimalistinėje kasdienėje odos priežiūroje, pavyzdžiui, simples metodu. Nors daugelis kokybiškų aliejų yra nepigūs, veidui paprastai pakanka vos kelių lašų, kūnui - atitinkamai daugiau.

Aliejų patogu paskirstyti ant dar šiek tiek drėgnos odos. Tačiau augalinis aliejus ir kremas nėra tas pats: aliejus pirmiausia suteikia odai lipidų ir veikia kaip emolientas, o kremo formulėje gali būti ir vandens, humektantų bei kitų komponentų. Todėl vieniems žmonėms aliejus gali tikti kaip minimalistinė priežiūros priemonė, o kitiems - kaip papildymas prie įprasto kremo. [1, 2]

Kuo skiriasi nerafinuotas, rafinuotas ir šalto spaudimo aliejus?

Šie terminai dažnai vartojami greta, tačiau jie reiškia ne tą patį.

Ką reiškia šalto spaudimo aliejus?

Šaltas spaudimas apibūdina aliejaus išgavimo būdą. Žaliava mechaniškai spaudžiama kontroliuojant proceso sąlygas ir vengiant intensyvaus terminio apdorojimo.

Šalto spaudimo aliejus gali išlaikyti būdingesnį žaliavos kvapą, spalvą ir dalį natūraliai joje esančių minorinių komponentų. Tačiau vien užrašo „šalto spaudimo“ nepakanka visai produkto kokybei įvertinti - svarbios ir žaliavos savybės, tolesnis apdorojimas, produkto šviežumas bei laikymas. [1]

Kas vyksta rafinuojant aliejų?

Rafinavimas naudojamas siekiant pašalinti dalį aliejuje esančių medžiagų, pakeisti jo spalvą, kvapą, skonį ar pagerinti technologinį stabilumą.

Rafinavimas nereiškia, kad aliejus netenka pačios trigliceridų ir riebiųjų rūgščių bazės, todėl rafinuoti aliejai taip pat gali atlikti emolientinę funkciją. Tačiau rafinavimo metu gali sumažėti dalies natūraliai aliejuje esančių minorinių komponentų kiekis.

Pavyzdžiui, tiriant rapsų aliejų nustatyta, kad rafinavimo metu reikšmingai sumažėjo bendras fenolinių junginių ir β-karoteno kiekis bei antioksidacinis pajėgumas. Šių rezultatų negalima automatiškai pritaikyti kiekvienam augaliniam aliejui, tačiau jie gerai iliustruoja, kad rafinavimo procesas gali pakeisti ne tik sensorines, bet ir dalį cheminės sudėties savybių. [3]

Kas yra CO₂ ekstrakcija?

Superkritinė CO₂ ekstrakcija yra kitoks augalinės žaliavos komponentų išgavimo būdas nei mechaninis spaudimas. Tinkamai atlikta CO₂ ekstrakcija leidžia gauti koncentruotus augalinius ekstraktus ar aliejus ir išsaugoti kompleksinę žaliavos sudėtį nenaudojant įprastų organinių tirpiklių likučių galutiniame produkte. [1]

Taigi nerafinuotas, šalto spaudimo ir CO₂ ekstrakcijos būdu išgautas nėra sinonimai. Vienas terminas apibūdina tolesnį apdorojimą, kiti - išgavimo metodą.

Kaip augaliniai aliejai veikia odą?

Natūralūs augaliniai aliejai, tokie kaip kokosų, alyvuogių, migdolų ar arganų, odos ir plaukų priežiūroje naudojami jau ilgą laiką. Viena svarbiausių jų kosmetinių funkcijų yra emolientinė: aliejai padeda minkštinti ir glotninti odą, o sudarydami dalinai okliuzinį lipidinį sluoksnį gali mažinti vandens netekimą nuo odos paviršiaus. [1, 2]

Tačiau nėra pagrindo teigti, kad visos šios savybės būdingos tik nerafinuotiems aliejams. Trigliceridų ir riebiųjų rūgščių turintys rafinuoti augaliniai aliejai taip pat gali veikti kaip emolientai. Nerafinuoti aliejai kosmetikoje vertinami pirmiausia dėl natūralesnės kompleksinės sudėties ir dėl to, kad juose gali išlikti daugiau tam tikrų minorinių junginių. [1, 3]

Kodėl svarbi riebiųjų rūgščių sudėtis?

Skirtinguose augaliniuose aliejuose labai skiriasi oleino, linolo, linoleno, palmitino ir kitų riebiųjų rūgščių santykis. Dėl to skiriasi ir aliejų tekstūra, oksidacinis stabilumas bei jų sąveika su odos paviršiumi. [1]

Linolo rūgštis yra susijusi su odos lipidų barjero struktūra, o didesnė oleino rūgšties koncentracija tam tikromis sąlygomis gali didinti raginio sluoksnio pralaidumą. Tačiau klinikiniai duomenys nėra tokie paprasti, kad aliejus būtų galima suskirstyti vien į „gerus“ ir „blogus“ pagal vienos riebalų rūgšties kiekį. Didelę reikšmę turi odos būklė, aliejaus sudėtis, jo naudojimo dažnis ir trukmė. [1, 2]

Ar visi nerafinuoti aliejai odai veikia vienodai?

Ne. Būtent todėl vien užrašas „nerafinuotas aliejus“ nepasako, koks produktas bus tinkamiausias konkrečiai odai.

Klinikinių tyrimų apžvalga rodo, kad skirtingų augalinių aliejų poveikis odos drėgmei ir barjerui gali skirtis. Ypač esant pažeistam ar uždegiminių būklių paveiktam odos barjerui svarbi konkreti riebiųjų rūgščių sudėtis, todėl universalaus principo, kad visi augaliniai ar visi nerafinuoti aliejai veikia vienodai, nėra. [1]

Kokia nerafinuotų aliejų nauda ir kam jie naudojami?

Kosmetikoje nerafinuoti aliejai gali būti naudojami veido ir kūno odai, masažams, plaukams ar kaip aliejinių kosmetikos formulių sudedamoji dalis. Konkretus naudojimas priklauso nuo pasirinkto aliejaus sudėties, tekstūros, stabilumo ir individualaus odos poreikio.

Nerafinuotas migdolų aliejus

Dažnai kosmetikoje sutinkamas nerafinuotas migdolų aliejus yra švelnios tekstūros augalinis aliejus, naudojamas odai minkštinti ir lipidinei priežiūrai. Jis taip pat gali būti naudojamas plaukų priežiūrai ar makiažui nuvalyti, jei toks naudojimo būdas tinka konkrečiam žmogui ir produktui.

Saldžiųjų migdolų aliejus yra plačiai nagrinėjamas kosmetikos literatūroje. Apžvalgose jis vertinamas kaip kosmetinis ingredientas odos priežiūros formulėse, tačiau kartu pabrėžiama, kad galutinis poveikis priklauso ne tik nuo aliejaus pavadinimo, bet ir nuo jo kokybės, stabilumo bei formulės, kurioje jis naudojamas. [4]

Nerafinuotas argano aliejus

Skystuoju Maroko auksu vadinamas nerafinuotas argano aliejus naudojamas veido, kūno ir plaukų priežiūrai. Jis suteikia odai lipidų, padeda ją suminkštinti, o plaukams gali suteikti glotnumo ir sumažinti sauso paviršiaus pojūtį.

Argano aliejaus naudojimas taip pat nagrinėtas klinikiniuose tyrimuose. Viename tyrime su moterimis po menopauzės kosmetinis argano aliejaus naudojimas buvo susijęs su pagerėjusiais vertintais odos elastingumo rodikliais. Vis dėlto šio tyrimo nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad argano aliejus apsaugo nuo UV spindulių ar universaliai sprendžia su odos senėjimu susijusias problemas. [5]

Kadangi argano aliejus yra vertinga žaliava, renkantis produktą svarbu perskaityti jo sudėtį ir įsitikinti, kad perkamas grynas argano aliejus, o ne neaiškios sudėties aliejų mišinys.

Nerafinuotas šaltalankių aliejus

Itin intensyvios spalvos nerafinuotas šaltalankių aliejus kosmetikoje naudojamas odos priežiūros mišiniuose ir kituose aliejiniuose produktuose.

Praktiškai svarbiausia žinoti, kad šaltalankių aliejus gali stipriai dažyti odą ir tekstilę. Todėl, priklausomai nuo produkto koncentracijos ir paskirties, jis dažnai naudojamas nedideliais kiekiais arba maišomas su kitais augaliniais aliejais ar kosmetikos priemonėmis.

Nerafinuotas abrikosų aliejus

Veido, kūno ar galvos masažams puikiai tinka nerafinuotas abrikosų aliejus. Dėl savybės kurį laiką išlikti odos paviršiuje šis augalinis aliejus suteikia masažui reikalingo slydimo.

Subtili tekstūra ir švelnus kvapas leidžia jį naudoti vieną arba kaip bazę įvairiems kosmetiniams aliejų mišiniams. Po masažo aliejus palaipsniui pasiskirsto ant odos ir suteikia jai minkštumo.

Kaip naudoti nerafinuotą aliejų odai?

Naudojimo būdas priklauso nuo konkretaus aliejaus ir odos poreikių, tačiau kasdienei priežiūrai dažniausiai nereikia didelio kiekio.

Veidui paprastai pakanka kelių lašų. Aliejų galima paskirstyti tarp delnų ir švelniai įmasažuoti į švarią, dar šiek tiek drėgną odą. Taip nedidelį aliejaus kiekį lengviau tolygiai paskirstyti.

Augalinį aliejų galima naudoti:

• vieną kaip minimalistinės lipidinės priežiūros priemonę;

• po vandens pagrindo serumo ar kitos drėkinamosios priemonės;

• kartu su kremu ar po jo, priklausomai nuo priežiūros rutinos;

• veido ar kūno masažui;

• plaukų ilgiui ir galiukams, jei tam tinka konkretus aliejus;

• makiažui nuvalyti, kai pasirinktas produktas yra tam tinkamas.

Svarbu nevertinti aliejaus kaip universalaus kremo pakaitalo. Augaliniai aliejai pirmiausia suteikia odai lipidų ir pasižymi emolientinėmis bei dalinai okliuzinėmis savybėmis, o jų poveikis priklauso nuo konkretaus aliejaus ir odos būklės. [1, 2]

Kaip suprasti, kuris nerafinuotas aliejus kokybiškas?

Renkantis nerafinuotą aliejų verta atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Patikrinkite INCI sudėtį

Pirmiausia skaitykite produkto etiketę. Jei perkate gryną vienos rūšies augalinį aliejų, ingredientų sąraše paprastai turėtų būti nurodytas atitinkamas aliejus, pavyzdžiui, seed oil, kernel oil ar kitas botaninis INCI pavadinimas.

Kai kurie oksidacijai jautresni aliejai gali būti papildomai stabilizuojami antioksidantais. Tokiu atveju ingredientų sąraše galite matyti, pavyzdžiui, Tocopherol arba Rosmarinus officinalis leaf extract. Tai savaime nereiškia, kad perkate nekokybišką ar „negryną“ produktą - tokie ingredientai gali būti naudojami aliejaus stabilumui palaikyti.

Atkreipkite dėmesį į išgavimo būdą

Ne mažiau svarbus gamybos būdas. Sąžiningi gamintojai paprastai nurodo, kaip aliejus buvo išgautas ir ar jis yra rafinuotas.

Šalto spaudimo arba CO₂ ekstrakcijos būdu išgauti ir vėliau nerafinuoti aliejai vertinami dėl galimybės išsaugoti kompleksinę natūralią jų sudėtį. Vis dėlto produkto kokybę lemia ne vien išgavimo metodas - svarbi ir pati žaliava, jos šviežumas, produkto stabilumas bei tinkamas laikymas. [1, 4]

Vertinkite kvapą ir spalvą, bet ne pagal principą „tamsesnis = geresnis“

Įdarbinkite ir jusles. Nerafinuotiems augaliniams aliejams dažnai būdingas natūralesnis sėklų, riešutų ar vaisių žaliavos kvapas ir daugiau ar mažiau intensyvi spalva.

Spalvai gali turėti įtakos karotenoidai, chlorofilai ir kiti natūraliai aliejuje esantys komponentai. Tačiau intensyvesnė spalva savaime nereiškia didesnio bendro antioksidantų kiekio ar aukštesnės aliejaus kokybės. Skirtingų augalų pigmentų sudėtis natūraliai labai skiriasi, todėl aliejus reikėtų vertinti pagal visumą, o ne vien pagal spalvos ryškumą. [1]

Atkreipkite dėmesį į šviežumą ir laikymą

Augalinių aliejų stabilumas taip pat skiriasi. Ypač svarbu saugoti produktą nuo bereikalingo šviesos, šilumos ir oro poveikio bei laikytis gamintojo nurodytų laikymo sąlygų.

Riebiųjų rūgščių sudėtis turi įtakos aliejaus jautrumui oksidacijai, o kosmetikos literatūroje pabrėžiama, kad augalinių aliejų kokybė ir stabilumas yra svarbūs norint išlaikyti numatytas jų kosmetines savybes. [1, 4]

Pakitusį, neįprastai aitrų ar apkartusį kvapą turintis aliejus gali būti ženklas, kad produktas nebėra toks šviežias kaip anksčiau.

Rinkitės patikimą tiekėją

Galiausiai rinkitės patikimą tiekėją - KVAPŲ NAMUS. Siūlome kokybiškus nerafinuotus šalto spaudimo arba CO₂ ekstrakcijos būdu išgautus aliejus ir apie gamybos būdą pateikiame informaciją produkto etiketėse.

Kokybę kontroliuojame nuosavoje laboratorijoje ir nepasikliaujame vien tiekėjų pateikiamais dokumentais - tikriname gaunamas žaliavų partijas ir vertiname jų tinkamumą naudoti mūsų produktuose. Ši vidinė kokybės kontrolė leidžia geriau valdyti žaliavų tikrumą, šviežumą ir kokybę.

Kaip laikyti nerafinuotą aliejų?

Nerafinuotus aliejus geriausia laikyti pagal konkretaus gamintojo nurodymus, nes skirtingų aliejų oksidacinis stabilumas nėra vienodas.

Bendrai augalinius aliejus verta:

• laikyti sandariai uždarytus;

• saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių;

• nelaikyti šalia nuolatinio šilumos šaltinio;

• kuo trumpiau laikyti atidarytą pakuotę;

• atkreipti dėmesį į kvapo, spalvos ir tekstūros pokyčius.

Daugiau polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys aliejai paprastai yra jautresni oksidaciniams pokyčiams, todėl produkto šviežumas ir tinkamos laikymo sąlygos yra svarbi kokybės dalis. [1, 4]

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nerafinuotas ir šalto spaudimo aliejus yra tas pats?

Ne. „Šalto spaudimo“ apibūdina aliejaus išgavimo metodą, o „nerafinuotas“ reiškia, kad po išgavimo aliejus nebuvo papildomai rafinuojamas. Todėl šios sąvokos glaudžiai susijusios, bet nėra tapačios.

Ar aliejus gali pakeisti veido kremą?

Kai kuriems žmonėms augalinis aliejus gali tikti kaip minimalistinės odos priežiūros priemonė, tačiau aliejus ir kremas nėra tas pats. Aliejus daugiausia suteikia lipidų ir veikia kaip emolientas, o kremo formulėje gali būti vandens, humektantų ir kitų ingredientų.

Ar nerafinuotą aliejų galima naudoti veidui?

Taip, daug augalinių aliejų naudojami veido odos priežiūrai. Tačiau jų riebiųjų rūgščių sudėtis ir kosmetinės savybės skiriasi, todėl aliejų reikėtų rinktis pagal konkrečią odą ir produkto paskirtį, o ne vien pagal tai, kad jis yra nerafinuotas.

Kodėl nerafinuoti aliejai turi kvapą ir spalvą?

Kadangi nerafinuotas aliejus nėra papildomai rafinuojamas siekiant pašalinti dalį natūralių žaliavos komponentų, jam dažnai išlieka būdingesnis kvapas ir spalva. Vis dėlto spalvos intensyvumas nėra patikimas bendros aliejaus kokybės ar antioksidantų kiekio rodiklis.

Šaltiniai

[1] Poljšak N., Kočevar Glavač N. Vegetable Butters and Oils as Therapeutically and Cosmetically Active Ingredients for Dermal Use: A Review of Clinical Studies. Frontiers in Pharmacology, 2022.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9083541/

[2] Lin T. K., Zhong L., Santiago J. L. Anti-Inflammatory and Skin Barrier Repair Effects of Topical Application of Some Plant Oils. International Journal of Molecular Sciences, 2018.
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5796020/

[3] Wu Y. ir kt. The effect of refining process on the physicochemical properties and micronutrients of rapeseed oils. PLOS ONE, 2019.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30849097/

[4] Blaak J., Staib P. An updated review on efficacy and benefits of sweet almond, evening primrose and jojoba oils in skin care applications. International Journal of Cosmetic Science, 2022.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34957578/

[5] Boucetta K. Q. ir kt. The effect of dietary and/or cosmetic argan oil on postmenopausal skin elasticity. Clinical Interventions in Aging, 2015.
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25673976/