Gamtos apsuptyje. Kvapų namų stovykla 2023

Į stovyklą keliaujame visai ne dirbti - čia ieškojome būdų suartėti su gamta, pasikrauti vidinių resursų ir sustiprinti mūsų kolektyvo ryšius ir bendrystę.

Šios vasaros Kvapų namų stovykla padovanojo ne tik prasmingą laiką kartu, bet ir daugybę naujų žinių ir nepamirštamų įspūdžių. Ką gamtos apsuptyje spėjome nuveikti?

Smilkėme įvairias dervas, kurios nuramina mintis, kvėpina, valo orą ir gilinome žinias apie frankincensą Eglės Juknevičienės paskaitoje. Susipažinome ir tyrinėjome gamtoje sutiktus augalus, skynėme rastas žoleles, kurias vėliau distiliavome ir gaminome arbatą, hidrolatus. Gilinome žinias į distiliavimo procesą. Ir visgi, galime pasidžiaugti, kokia turtinga augalais ir graži mūsų gamta!

Ką svarbu žinoti jaunajam žolininkui?

Žemiau pateikiame naudingos informacijos apie žolelių skynimą ir jų džiovinimą.

Šaknys ir šakniastiebiai

Kasama vėlai rudenį arba anksti pavasarį, kai augalai yra ramybės būsenoje. Šiuo laikotarpiu juose būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Iškastos šaknys nuplaunamos šaltu vandeniu, pašalinami lapų likučiai, plonos šaknelės bei kitos sugedusios dalys ir paskleidžiamos, kad apvystų. Storos šaknys ir šakniastiebiai perskeliami išilgai į kelias dalis. Džiovinama, paskleidus plonu sluoksniu, pastogėse arba apšildomose džiovyklose, dažnai vartant. Svarbu, kad gerai išdžiūtų šaknų vidus. Gerai išdžiovintos šaknys ir šakniastiebiai lengvai lūžta, jų vidus būna sausas.

Žievė

Žievė lupama nuo 3-5 metų sveikų, lygių ir švarių šakų arba atžalų. Ją lupti leidžiama tiktai miškų kirtavietėse, melioruojamuose plotuose. Geriausia žievę ruošti anksti pavasarį, kai ji pradeda lengvai luptis. Lupama 20-30 cm ilgio atkarpomis. Stiebelis ar šaka aštriu peiliu apipjaunama skersai, po to daromi 2-3 išilginiai pjūviai ir žievė nulupama. Žievės juostas geriausia atkelti plastmasiniais pleišteliais. Džiovinama pavėsyje, perpučiamose pastogėse arba džiovyklose, vienu sluoksniu paskleidus lentynose bei ant švarių grindų.

Žiedai

Žiedai ir žiedynai renkami saulėtomis dienomis, rasai nukritus. Jų rinkimo būdas ir laikas priklauso nuo augalo rūšies. Nereikia rinkti peržydėjusių žiedų arba graižų, nes jie bedžiūdami pajuoduoja ir turi daug mažiau veikliųjų medžiagų. Žiedai yra pačios švelniausios augalo dalys, todėl jų negalima maigyti, spausti, o nuraškytus reikia laisvai sudėti į pintinėlę ir tuojaus džiovinti. Žiedai, plonai paskleisti, džiovinami specialiose džiovyklose arba pastogėse. Apšildomose džiovyklose jie džiovinami ne aukštesnėje kaip 40 C temperatūroje.

Lapai

Lapai vaistinei žaliavai skinami pilnai išaugę, sveiki, nepažeisti ligų ir kenkėjų. Dideli lapai dažniausiai skinami po vieną, stengiantis jų nesumaigyti. Išdžiuvusiais lapais laikomi tada, kai lapkočiai lengvai lūžta. Lapų spalva turi likti natūrali. Išdžiuvę lapai pakuojami rytą, nes po nakties jie būna kiek atidrėkę ir mažiau trupa.

Vaisiai

Vaisiai renkami jų techniškos brandos metu, t.y. tada, kai pasidaro prinokusių vaisių spalvos pavyzdžiui, juodojo šeivamedžio - juodos spalvos ir t.t. Vaisiams negalima leisti pernokti, nes tada jie patamsėja, minkštimas dažnai praskysta, raškant pirštuose subliūkšta, greitai nukrenta nuo augalo. Vaisiai, kurie auga po kelis ir daugiau, renkami su visomis kekėmis, o išdžiovinti nukuliami nuo kotelių ir persijojami per sietelius. Vaisius ir uogas galima tinkamai ir greitai sudžiovinti apšildomose džiovyklose.

Pumpurai

Vaistinei žaliavai ruošiami beržų, pušų ir tuopų pumpurai. Jie renkami vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai renkami miškų kirtavietėse. Vaistinei žaliavai tinka tik lapiniai pumpurai, iš kurių išsprogsta lapai.

Vaistinės žaliavos džiovinimas

Džiovinti reikia taip, kad žaliavoje liktų kuo daugiau augalo sukauptų veikliųjų medžiagų. Gerai išdžiovintos augalo dalys lenkiant lūžta, o ne linksta ar sutrupa. Išdžiovinti vaisiai, saujoje neturi sulipti. Džiovinimas priklauso nuo oro temperatūros, vėdinimo ir paskleistos žaliavos sluoksnio storio. Natūralios žaliavos džiovinimui galima naudoti švarias pastoges, daržines, įvairias palėpes. Svarbu, kad patalpos būtų gerai vėdinamos. Surinktą ir atgabentą į namus vaistinę žaliavą prieš džiovinant reikia perrinkti ir atskirti įvairias priemaišas: kitų augalų dalis, pageltusius bei dėmėtus lapus ir t.t. Žaliava gerai džiūsta, kai viename kvadratiniame metre jos paskleidžiamos 1-2kg. Giedriu, šiltu oru žaliava išdžiūsta per 6-7 paras. Tinkamai įrengtose apšildomose džiovyklose ji išdžiovinama žymiai greičiau.

Svarbu žinoti, kad vaistažolės nerenkamos nuo pakėlių, prie autotransporto ar geležinkelių magistralių. Apskaičiuota, kad apie 40% visų orą teršiančių medžiagų nusėda ant pakėlės augalų. Negalima vaistažolių rinkti prie šiukšlynų, sąvartynų ar fermų.

Sodų karalienės - rožės apsuptyje

Stovyklos metu ne tik rinkome gamtoje rastas žoleles, tačiau ir ankstyvą, gražų vasaros rytą visi išvykome į "Rožinės erdvės" rožyną, kuriame susipažinome su daugybę rožių rūšių, uodėme kiekvienos rūšies rožių žiedus, kurie savo aromatu bei grožiu užbūrė kiekvieną. Skynėme rožių žiedus ir distiliavome kvapnų bei labai vertingą rožių hidrolatą. Kiekvienam rekomenduojame apsilankyti šiame rožyne ir prisliesti prie sodų karalienės - rožės grožio. O visai netoli rožyno, gamtos apsuptyje, susipažinome ir su kakavos pupelių auginimo ir apdorojimo procesu, kuris vėliau tampa gurmanišku lietuviško "Beaningful" šokolado dalimi. Kiekvienas turėjo galimybę pasigaminti savo šokolado plytelę!

Natūralaus šampūno gamyba

Turiningai leisdami laiką gamtoje nepraleidome progos pasigaminti iš universalaus Gamtos produkto - sapindų dar kitaip vadinamų „muilo riešutų“ šampūną, kuris padeda išvalyti galvos odą, pašalinti riebalų perteklių ir skatina sveikesnį plaukų augimą.

Dalinames su Jumis „muilo riešutų“ šampūno receptu, kviečiame išbandyti!

Muilo riešutų nuoviras yra pakankamai skystas ir greitai nuteka, todėl siūlome pabandyti nuovirą su krakmolu, taip gausime tirštesnę konsistenciją. Šampūnas gausis ne toks skystas ir bus galima kruopščiau ištrinkti plaukus.

Šampūnui pasigaminti reikės:

1 l vandens;
10 muilo riešuto kevalų;
1,5 - 2 šaukštai bulvių krakmolo.

Žemiau išvardinti ingredientai nėra būtini šampūno gamybai, bet praturtinantys arba papildantys šampūną tam tikromis savybėmis:

4-6 šaukštai alavijo gelio;
4 šaukštai gasulo;
2 šaukštai citrinos sulčių.

Jei recepte naudosite gasulo molį, krakmolas jį "laikys" tolygiai pasiskirsčiusį visoje šampūno masėje. Kokybiškas bulvių krakmolas turi naudingų medžiagų galvos odai, nuo seno naudojamas plaukų kaukėse. Gasulo molis gali mažinti putojimą, bet suteikia daugiau plaunančių savybių.

Šampūno paruošimas:

Sudedame muilo riešutų kevalus į vandenį. Užverdam ir toliau verdame apie 25 min.
Ištirpiname krakmolą pusėje stiklinės vandens ir supilame į paruoštą nuovirą.
Po truputį suberiame molį. Viską gerai išmaišome.
Kai turima masė atvės iki odai malonios šilumos, galima supilti alavijo gelį, citrinos sultis.

Naudojimas:

Vidutinio ilgumo plaukams reikės apie 500 ml šampūno. Kiekis gali svyruoti priklausomai nuo plaukų ilgio ir tankumo. Šampūna patogiausia naudoti piltuvėlio formos inde. Jį per 3-4 kartus užpilant ant šlapių plaukų, labai švelniai masažuojant, tolygiai paskirstant po visą galvos odą. Plaukus kruopščiai išskalauti.

Paruoštas šampūnas laikomas kambario temperatūros gali greitai sugesti, todėl geriausia laikyti šaldytuve, sandariai uždarytą iki savaitės laiko.

Enfleuražo paslaptys

Stovykloje taip pat nepraleidome progos jazminų kvapus užfiksuoti enfleuražo būdu. Tai procesas, kurio metu išgauname trapių žiedų ekstraktą šaltuoju būdu. Kiekvienas kvapnus nuskintas jazmino žiedelis buvo išdėliotas ant aliejų mišinio. Kruopštumo reikalaujantis darbas įtraukė visą mūsų komandą, o pats procesas buvo be galo gražus ir įdomus. Daugiau apie enfleuražo gamybos procesą galite paskaityti mūsų blog'o įraše: Kaip pasigaminti natūralių kvepalų tiesiai iš gyvų žiedų?