Aliejai plaukams, galvos odai ir plaukų galiukams. Aliejų nauda plaukams yra neabejotina, tai patvirtina ir senos aliejų naudojimo tradicijos visose pasaulio kultūrose (taip pat ir LIetuvoje), ir daugybė tyrimų bei individualių patirčių. Natūralius augalinius aliejus plaukų priežiūrai rekomenduoja garsiausios trichologijos klinikos, garsūs kirpėjai ir stilistai, ir net patys aršiausi sintetinės kosmetikos šalininkai.
Aliejų nauda plaukams
- nerafinuoti (!) aliejai prisotina ("maitina") galvos odą ir folikulus bioaktyvių medžiagų, vitaminų, sureguliuoja riebalų gamybą,
- nuramina sudirgusią ir putoklių nuvargintą odą,
- padeda plaukų folikulų ląstelėms sparčiau atsinaujinti ir pagerina plaukų augimą; plaukai išauga tvirtesni ir "sveikesni"
- Išlygina nuo putoklių ir kieto vandens pasišiaušusius plaukų žvynelius, ir plaukai tampa lygesni, vėl pradeda žvilgėti, tampa lengvai iššukuojami
Plaukų aliejų naudojimo būdai
- Plaukų aliejai galvos odos masažui yra kompleksinė ir efektyviausia priemonė plaukų problemoms; masažas gali žymiai pagerinti plaukų ir galvos odos būklę, nes stimuliuoja kraujotaką; todėl plaukų svogūnėliai geriau aprūpinami maisto medžiagomis, suaktyvėja plaukų augimas, pagerėja galvos odos būklė ir plaukų kokybė. Pirštų galais aliejumi masažuoti galvos odą 10min., galiausiai sutepti visus plaukus ir palaikyti pernakt; ryte išplauti ekologišku šampūnu (svarbu, kad šampūne esantys putokliai būtų kuo švelnesni ir nenudrengtų odos ir plaukų paviršiaus).
- Aliejinės plaukų kaukės - 1 k/sav. sutepti plaukus aliejum, aliejų mišiniu ar specialiu balzamu su eteriniais aliejais; palaikyti bent valandą, o geriausia - pernakt; po to išplauti švelniu mažai putojančiu šampūnu
- Plaukų galų aliejai - galima ištepti šlapius plaukus arba tik šlapius plaukų galiukus lašeliu aliejaus (iš pradžių delnus, po to plaukus) net neliečiant galvos odos; išplauti nebūtina, nes plaukai nedidelį aliejaus kiekį lengvai sugers.
Plaukų aliejavimas vietoj plaukų plovimo. "No poo" metodas.
Tai iš senųjų medicinų, pvz. ajurvedos, atėjusi tradicija. „No poo“ ("be šampūno") šalininkai laikosi nuomonės, kad šampūnas pašalina natūralų galvos odos sebumą, todėl galvos oda pagamina daugiau aliejaus, kad tai kompensuotų. Reguliarus šampūno naudojimas sukelia „užburtą ciklą“, nes tampa būtina reguliariai šampūnu kompensuoti galvos odos gaminamų aliejų perteklių (kuris susidaro reaguojant į tai, kad ankstesnis šampūnas buvo nuvalytas nuo galvos odos). Remiantis šiuo metodu plaukai gali būti plaunami aliejais (pvz. kokosų), ištirpinta soda ir kt. Aliejais galima plauti vietoje šampūno (išskalavimui patariamas šaltas vanduo) arba juos naudoti be vandens, iššukavimo principu.
Kaip išsirinkti plaukų aliejų
Kiek žmonių tiek nuomonių, nes plaukų struktūra labai skiriasi. Universaliais laikomi simondsijų, arganų, avokadų, kokosų, makadamijų aliejai; kupuasu, murumuru sviestai laikomi natūraliais silikonų pakaitalais. Bet drąsiai mėginkite tą, kurį turite po ranka - kuo daugiau skirtingų aliejų išmėginsite, tuo greičiau suprasite, kas geriausiai jūsų plaukams tinka. Kas kelis mėnesius aliejus rekomenduojame keisti, kad sebumo gamyba išliktų subalansuota, o plaukai gautų įvairesnių keratinų, bioaktyvių junginių.
Rekomenduojame išmėginti ir mūsų gaminamus kvapiuosius aliejus ("Švelniųjų levandų", "Baltųjų jazminų", "Aksominių vanilių") - jie ne tik atlieka aliejaus funkciją, puoselėdami plaukus, bet ir itin maloniai pakvėpina. Tai jau kitos dimensijos - aromaterapinė - procedūra!
Daug įvairių rekomendacijų pateikia kruopšti eksperimentatorė Nijolė Degutienė savo knygoje "Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai", kurią galite įsigyti pas mus.
Kuo blogi silikonai plaukų priežiūros priemonėse
Paplitusi nuomonė, kad ant plaukų galima tepti bet ką, net ir pačią aršiausią "chemiją", nes juk plaukai yra negyvi, ir į kūną tai nepatenka. Nepatikėsite, bet patenka. Netiesiogiai. t.y. kai prausiatės, trenkante plaukus, silikonai ir kitos mikroplastikams priskiriamos medžiagos kartu su nuoplovomis patenka į gruntinius vandenis, nes valymo įrenginiai šių mikrodalelyčių neišvalo. Iš gruntinių vandenų mikroplastikas keliauja į šulinius ir vandentiekio čiaupus, taigi - ir į mūsų geriamąjį vandenį. Kita dalis per dirvą patenka į daržoves ir kitokią agroprodukciją, ir - į mūsų lėkštes. Mikroplastikai keliauja upėmis į jūras, kur patenka į žuvis ir jūrų gėrybes, ir - vėl į mūsų lėkštes.
