Levandų

Levandos ir levandinai

Levandos natūraliai auga Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantėse, pradedant Ispanija, Prancūzijos pietumis ir baigiant Bulgarija, Krymu. Pačiomis vertingiausiomis vienbalsiai pripažįstamos prancūziškos levandos, tiek dėl tauraus švaros kvapo, tiek ir dėl ypatingai ryškių terapinių savybių. Provanso levandų savybes suformuoja mikroklimatas – jūra, saulėtas dangus, žvarboki pavasariai, nedidelis kritulių kiekis, kalnų aukštis ir specifinė labai skurdi žemė – kalkakmeniai...tačiau neapsiribokime vien jomis. Susipažinkite su levandų ir jų aliejų įvairove:

1. Lavandula angustifolia arba L. officinalis, vaistinė arba tikroji levanda, kuri auga nuo 500 m iki beveik 2,000 m virš jūros lygio. Tai ir yra pagrindinė levanda, pati populiariausia ir plačiausiai naudojama. Tikroji levanda nuo seniausių laikų laikoma panacėja nuo šimtų ligų.

   • Laukinė tikroji levanda. Tai pati ypatingiausia, kvapniausia levanda auganti aukštai Alpėse. Laukinių tikrųjų Provanso levandų ea yra itin retas. Mes jums siūlome laukinių levandų, surinktų rankomis iš 1200m ir didesnės altitudės laukinių levandų eterinių aliejų.

   • Auginama tikroji levanda, iš sėklų arba auginių, 800 – 1,200 m aukštyje virš jūros lygio. Siūlome rūšinio provansietiško aliejaus ( AOP), Mailette, Diva veislių aliejų, ir Bulgarijoje ekologiškai augintų levandų aliejų

2. Lavandula latifolia, varpinė levanda, angl. spike lavender. Priešingai savo giminaitėms yra neišvaizdi, pražystanti vos keliais mažais žiedeliais, šakota levanda, natūraliai auganti apie 500-600m aukštyje Alpėse. Varpinių levandų aliejus sudėtimi ir kvapu panašus į rozmarinų ir eukaliptų, nes jame nemažai cineolio (eukaliptolio).

3. Lavandula x intermedia, hibridinė levanda, levandinas, kuri atsirado susikryžminus tikrosioms su varpinėmis levandomis toje zonoje, kurioje jos auga greta. Gamtoje sutinkami laukiniai levandinai, o dirbtinai sukryžminus tas dvi levandų rūšis plačiai kultivuojami kultūriniai levandinai; jie dažnai painiojami su tikrosiomis levandomis, o ypač nepatyrusios nosys neatskiria tikrųjų levandų ir levandinų eterinių aliejų. Dažniausiai kultivuojamos levandinų veislės - Abrial, Super, Sumian, Grosso. Pastaroji dažniausiai auginama levandų rūšis, labai produktyvi, sukaupia itin daug eterinio aliejaus ir todėl šis levandinų eterinis aliejus yra pigiausias. Provanse mėlynuojančios lygios it liniuote nubrėžtos vagos dažniausiai yra levandinų, o ne levandų. Ne prancūzai prekybininkai dažnai nesivargina aiškintis kuriuo levandų ar levandinų aliejumi prekiauja, tai tyčinių ir netyčinių klastočių pasitaiko dažnai.

4. Lavandula luisieri, sevilinė levanda. Kvapas visai nepanašus į tikrųjų levandų; sevilinių levandų aliejus alsuoja ambrišku labdaną (švitrūną) primenančiu kvapu su saldžiarūgšte vaisiška nata. Ir tai nenuostabu, nes sevilinės levandos ir švitrūnai Andalūzijoje auga šalia. Dažnai painojama su italine levanda, tačiau skiriasi ir jų augimvietės ir jų kvapas.

5. Lavandula stoechas, italinė levanda, žydi labai gražiais, būdingais, drugelio sparnelius primenančiais žiedais. Labiausiai paplitusi Viduržemio jūros pakrantėse. Europoje distiliuojama retai. 

Straipsnis apie levandas  „Žolynų“  žurnale - "Kelionė į levandų pasaulį: nuo gamtos iki kultūros, nuo Aukštutinio Provanso ūkininkų iki Graso kvepalininkų"