Receptas - instrukcija: laikinos hena (chna) tatuiruotės

Kūno marginimo menas mehndi - laikinųjų chna/hena tatuiruočių grožis

Darant tatuiruotes natūraliąja hena (chna), labai svarbi henos kokybė, kurią gali užtikrinti tik patikimas tiekėjas. Aukščiausios kokybės hena laikoma tokia, kurioje lavsono kiekis sudaro virš 2,5 %.

Pasaulyje kone visas surinktas heninės lavsonijos derlius yra sunaudojamas plaukams dažyti, tačiau rinktiniai jos lapeliai, turintys itin daug lavsono, - jų nebūna daugiau kaip 10 % derliaus - po atsijojimo ir susmulkinimo tampa medžiaga, tinkama puoselėti mehndi ar mehandę, rafinuotą kūno gražinimo ir marginimo raštais meną.

Kaip daroma natūrali chna/hena tatuiruotė (mehndi)?

Nesuklystume tarę, kad henos pastos tatuiruotėms paruošimo būdų yra tiek kiek moterų, iš kartos į kartą perduodavusių jos ruošimo paslaptis. Tad čia apsiribosime paminėję tik svarbesnius henos pastos paruošimo etapus:

chna milteliai sumaišomi su rūgščiu skysčiu (praskiestomis citrinų sultimis, kinrožių arbata ir t. t.);
į pastą įdedama (bent patartina įdėti) sacharidų: cukraus, sacharozės, fruktozės, medaus. Jie pastai suteiks standumo, tąsumo, todėl ant odos ją bus galima užtepti itin plonomis ir ilgomis linijomis, palengvinančiomis marginimą raštais (3-5 šaukšteliams henos pastos imamas 1 šaukštelis sacharidų);
pasta 6-12 valandų paliekama stovėti kambario temperatūroje;
prieš pradedant tepti odą chna pasta į ją galima įmaišyti eterinių aliejų, turinčių terpenų, - mirtenių, eukaliptų;
pasta tepama įvairiausiomis priemonėmis - nuo dantų krapštukų iki specialių buteliukų siaurais antgaliais, tačiau populiariausios - celofano ar folijos tūbelės.
nepamiršti užsimauti pirštinių
jei neturite tatuiravimo raštais įgūdžių, pirmiausia pabandykite piešti su hena ant popieriaus arba rudu pieštuku ant odos nusipieškite eskizą, kurį vėliau padengsite pasta;
oda nusidažo varine (ne juoda!) spalva vos užtepus ant jos henos pastos, tačiau rašto ryškumas priklauso nuo to, kiek ilgai pavyks išlaikyti pastą ant odos.
nudžiūvusius mehandės raštus galima atsargiai padengti citrinos sulčių ir cukraus sirupu, apvynioti plonu popieriumi arba atsargiai užklijuoti popierinio pleistro skiautele.
išmargintos odos patartina nešlapinti bent 8 valandas.
pirmąsias tris dienas po tatuiravimo chna venkite chloruoto vandens ir muilo, kad galėtų išryškėti tikroji marginių spalva.
raštų spalvą paryškina ar patamsina šiluma. Pačios ryškiausios henos tatuiruotės būna ant delnų ir padų odos - ant tų vietų, kur oda storiausia.

Sintetinių tatuiruočių dažų problema

Dažnai pageidaujamos juodosios chna tatuiruotės atliekamos ne su natūraliais augaliniais pigmentais, o su sintetiniais dažais, kur tamsią spalvą suteikia p-phenylenediamine - sintetinis dažiklis, naudojamas ir permanentinio makiažo bei plaukų dažuose; nors ši medžiaga yra genotoksiška ir alergizuojanti, vis dar nėra uždrausta.

Tatuiruočių ir permanentinio makiažo naudojimas plinta milžinišku greičiu ir virsta kasdienybe. Visgi svarbu suprasti, kad ši praktika susijusi su tam tikra rizika - mikrobiologine (dažai gali būti užteršti mikrobais) ir chemine-toksikologine. Daugelis rašaluose esančių medžiagų, priemaišų ir teršalų, sunkiųjų metalų gali turėti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, mat rašalas veikia ne tik odą:

dažai tatuiruotėms gaminami iš didžiulės apimties cheminių dažų pramonės produkcijos, skirtos kitiems tikslams, statybų ar automobilių pramonei, o ne naudojimui ant kūno, ne pagal kokį nors leidžiamų naudoti medžiagų sąrašą, farmakopėją ar Kosmetikos reglamentą
permanentinių ir tatuiruočių dažų kokybės standartų nėra, dabartinis reguliavimo mechanizmas praktiškai neveikia, kontrolės irgi praktiškai nėra
labai trūksta mokslo žinių apie tai kaip kokie dažai "elgiasi" odoje, kokia jų tarpusavio sąveika, kiek jų migruoja į audinius ir kraują, ir kokį vietinį ir sisteminį poveikį gali sukelti; aišku tik tiek, kad dažai odoje ir organizme lieka visam laikui.
tamsią spalvą suteikia sintetinis dažiklis p-phenylenediamine; jis yra genotoksiškas, t.y. sukelia genų DNR mutacijas
gali įjautrinti organizmą, sukelti alergijas - tipišką rašalą gali sudaryti iki 15 skirtingų sudedamųjų dalių; Švedijoje ir Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad tatuiruočių ir makiažo rašaluose yra ne tik minėto p-phenylenediamine, bet ir klasikinių alergenų - sunkiųjų metalų, įvairiausių neištirtų dažiklių, konservantų;
be tatuiruočių sukeltų alerginių reakcijų, tyrimuose aprašytos ir kitos imuninės reakcijos, jų mechanizmai nežinomi;
gali suaktyvinti reakcijos į svetimkūnį mechanizmus, lėtinį uždegimą, mat dažų sudėtyje yra įvairaus dydžio mikro- ir nano- kietųjų dalelių
gali kilti ir kitų sunkiai prognozuojamų sisteminių šalutinių poveikių sveikatai net ir praėjus dešimtmečiams po tatuiruotės padarymo

Mūsų rekomendacijos

nedarykite permanentinių tatuiruočių, ypač jei planuojate vaikus ar laukiatės;
savo ir vaikų pramogoms bei ritualams naudokite tik natūralius heninės lavsonijos lapų miltelius (chna) iš Kvapų namų

Informacijos šaltiniai

Jørgen Serup; Chaotic Tattoo Ink Market and No Improved Costumer Safety after New EU Regulation. Dermatology 19 January 2023; 239 (1): 1–4.