Rasos ir kupolės - kuo svarbios šios tradicijos ir apeigos. Kaip pasigaminti šv. Jono kupolių vandens

Naktis iš birželio 23 į 24 d., krikščionių pasaulyje žinoma kaip Šv. Jono naktis, kuomet krikščionys prisimindami Jono Krikštytojo gimtadienį sveikina Jonus, Jones, Janinas, Janus, Džonus, Johanus, Chuanus, Džiovanius, Žanus... Tačiau ši šventė buvo švenčiama gerokai seniau prieš Šv. Jono Krikštytojo gimimą ir turėjo kitokią reikšmę ir prasmę.

Tai tradicinė ir magiška šventė, įprasminanti Saulės, Šviesos, Gamtos ir Augalų suklestėjimą, t.y. saulėgrįžos momentą, kai Saulė pasiekusi aukščiausią tašką danguje kelias dienas stabteli, prieš grįždama pamažu žemyn, prieš užleisdama pozicijas Tamsai, Nakčiai, Ramybei ir Poilsiui, - iki žiemos saulėgrįžos meto, kai vėl ims kilti... Taip veikia kosminės sūpynės, kuriose esame supami...

Kuo mums svarbios Rasų šventės tradicijos?

Tai viena svarbiausių baltų kalendorinių švenčių. Šią Rasomis, Kupolėmis ir Joninėmis vadinamą šventę švenčiame ilgiausiomis metų dienomis ir trumpiausiomis naktimis (birželio 21-24 d), laikydamiesi labai senų papročių ir tradicijų. Tai viena iš nedaugelio švenčių, kuri neprarado autentiškumo net per sovietmečio represijas.

Vasaros saulėgrąžos metu gamta yra pačiame suvešėjime, augime ir žydėjime. Žodis "kupolė/kupolis" yra vedinys žodžio "kupėti", reiškiančio vešėjimą, augimą, veržimąsį per kraštus. Kupole vadinama ir pati šventė, ir žolynų vainikais padabintas apeiginis stulpas, ir šventės metu surinkta žolynų puokštė. Kupolė ne tik pasižymi ypatingomis gydomosiomis galiomis, bet ir saugo nuo piktavališkų poveikių, blogos akies, velnių ir raganų kerų ir visokių blogybių ir nelaimių. Krikščionys kupoles šventindavo ir bažnyčioje.

Ši šventė primena apie mūsų glaudų ryšį su gamta, augalais ir gamtos ciklų svarbą mūsų gyvenimui.

Nors bažnyčia pervadino šią šventę Joninėmis, senosios Rasų ir Kupolių tradicijos išliko gyvybingos. Šiandien tai mūsų tautinio paveldo ir identiteto dalis. Tai būdas puoselėti savo protėvių papročius, pasaulėžiūrą, ryšį su gamta ir augalais, perduoti tradiciją ir žinias savo vaikams ir ateities kartoms.

Štai kokius 7 dalykus turime nuveikti per Rasas:

1. Susirinkti asmeninę kupolę – devynžolę. Tai pagrindinis šventės veiksmas. Kupolė – devynių skirtingų augalų puokštė (gali būti ir 7 ar kitas nelyginis skaičius), renkama prieš saulėlydį ar auštant. Iš surinktos kupolės gali būti pinamas vainikas; jis nešiojamas ant galvos, pečių arba leidžiamas į vandenį kaip intencijos paleidimo ritualas arba meilės, laimės, likimo burtas. Kupolėje turi būti vaistažolių (jonažolių, kiečių, kraujažolių etc.), aromatinių augalų (čiobrelių, mėtų, jazminų etc.), simbolinių augalų (javų varpų, paparčių, ąžuolų/liepų šakelių etc.), puiku, jei ir krūminį kūpolį (Melampyrum nemorosum) pavyks rasti. Nesvarbu, kur augalus rinksite – pievoje ar sode, mieste ar miške; rinkite tyloje, intuityviai tuos, į kuriuos tiesiasi ranka ar jaučiate augalo kvietimą. Kupolės negalima bet kur palikti, numesti; ji sudžiovinama ir pagarbiai laikoma namie, kieme vardan apsaugos; suvartojama vaistams, arbatoms, kompresams ar susmilkoma. Iš kupolės galima pasigaminti ir švento Jono vandens (receptas žemiau).
2. Išsimaudyti rasoje arba upės, ežero vandenyje; ar bent veidą nusiprausti - taip visapusiškai apsivalome, atjaunėjame, apsisaugome nuo ligų.
3. Įdegti ugnį. Užkurti laužą ir jį peršokti. Šuolis per ugnį simbolizuoja apsivalymą, drąsą, baimių paleidimą, perėjimą į naują etapą. Tai fizinis ir dvasinis veiksmas. Jei laužo užkurti galimybės nėra, tiks ir uždegti žvakę, pasmilkyti kvapiųjų sakų, dervų ar smilkalų.
4. Stebėti saulėlydį ir/ar saulėtekį – tai proga pajausti laiko tėkmę.
5. Suptis supynėse ir linksmintis
6. Dainuoti
7. Šokti

„Švento Jono kupolės vanduo“, ruošiamas naktį iš birželio 23 į 24 d.:

• Po saulės laidos surenkite puokštę aromatinių vaistažolių – mėtų, šalavijų, erškėčlų ar rožių žiedų, ramunėlių, šeivamedžių žiedų, kitų, ir būtinai – jonažolių, neatsitiktinai vadinamų švento Jono žolėmis; jonažolės ne tik yra vaistas nuo 99 ligų; manoma, kad jonažolės geba atbaidyti velnius ir piktas dvasias.
• Surinktus žolynus užpilkite švariu vandeniu, geriausia – iš šaltinio, ir paliekite pernakt mėnulio ir žvaigždžių šviesoje.
• Rytą šiuo stebuklingu Šv. Jono vandeniu nusiprauskite veidą ir rankas; jo valomoji galia padeda išvengti ligų ir apsaugo nuo nelaimių; apšlakstykite namus, - jie bus saugūs, užtikrins šeimos gerovę, būsimo derliaus gausą, taip pat apsaugos nuo gamtos išdaigų. Juk didžiausia žolynų galia pasireiškia per vasaros saulėgrąžą (arba artimiausią pilnatį), tuo metu jie turi maksimalią gydomąją ir energetinę galią.