"Chijo ašaros" - mastika

Gamta sukuria neįtikėtinų stebuklų, kviesdama mus atidžiau įsižiūrėti į greta esantį augalų pasaulį, kaskart atrandant ir sužinant kažką naujo. Nors pistacijų medžiai nėra reti - paplitę nuo Maroko vakaruose iki Irano rytuose, tačiau tik Egėjo jūros Chijo saloje augančios pistacijos vienintelės išskiria kvapnią dervą - mastiką - kuri nuo antikos laikų garsina šią vietą visame pasaulyje.

Kas yra Chijo mastika?

Mastikinė pistacija – Pistacia lentiscus

Mastikinė pistacija (bot.Pistacia lentiscus var. Chia) 2-5m aukščio šakotas, lėtai augantis medis, gebantis išgyventi uolingoje skurdžioje dirvoje; nebijantis sausros, tačiau visiškai nepakeliantis šalčių ir šalnų. Lyginant su kitais medžiais – neilgaamžis – išgyvena iki 100 metų.

Chijo mastikos derlius nėra vienodas: jis priklauso nuo medžio amžiaus, būklės, priežiūros ir konkretaus sezono sąlygų.

Mastika, mastiha, derva ir „ašaros“

Pavadinimai mastika, mastiha ir mastic gum šiame kontekste reiškia natūralią Pistacia lentiscus dervą. Ką tik ištryškusi ji yra lipni, tačiau pamažu stingsta. Didesni sukietėję jos lašai dėl savo formos poetizuojami kaip mastikos „ašaros“. [1, 2]

Būtent derva yra pradinė žaliava, iš kurios vėliau gali būti gaminami ir kiti produktai – pavyzdžiui, mastikos eterinis aliejus ar distiliacijos metu gaunamas mastikos vanduo. Šios formos nėra tapačios ir jų nereikėtų painioti tarpusavyje.

Kodėl mastika siejama būtent su Chijo sala?

Pistacijų genties augalai sutinkami įvairiose Viduržemio jūros vietose, tačiau Chijo mastikos istorija neatsiejama nuo pietinės salos dalies – vadinamųjų mastikos kaimų, arba Mastichochoria. 2020 m. mokslinėje apžvalgoje Chijo mastika apibūdinama kaip unikalus Graikijos produktas, tradiciškai gaminamas pietinėje Chijo salos dalyje. [3]

Anksčiau šis išskirtinumas dažnai buvo aiškinamas beveik vien ypatingomis vietos klimato ir dirvožemio savybėmis. Šiandien Chijo mastikos savitumą tiksliau suprasti kaip gamtos sąlygų ir per daugelį kartų perduodamų žmogaus žinių bei darbo tradicijų visumą.

Pietų Chijas ir Mastichochoria

Mastikos auginimas čia nėra vien dervos surinkimas vasaros pabaigoje. Medžiai prižiūrimi ištisus metus, o pats derliaus ciklas susideda iš genėjimo, dirvos paruošimo, kamieno įpjovimo, dervos stingimo, rinkimo ir kruopštaus valymo. Chios Mastiha Growers Association šį darbą vadina šeimos reikalu, reikalaujančiu dėmesio visus metus. [2]

Todėl mastika Chijo saloje yra ir augalinė žaliava, ir vietos kultūros dalis.

UNESCO saugoma auginimo tradicija

2014 m. Chijo mastikos auginimo žinios ir praktikos buvo įrašytos į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. UNESCO pabrėžia ne tik pačią dervą, bet ir iš kartos į kartą perduodamas medžių priežiūros, kamieno įpjovimo, mastikos rinkimo bei valymo žinias ir bendruomeninę šios tradicijos reikšmę. [1]

Reta ir brangi: Chijo mastikos istorija

Chijo mastika vertinama jau tūkstančius metų. Antikos laikais ji buvo žinoma kaip kvapioji žaliava, naudota kosmetikoje, burnos priežiūroje ir tradiciniuose preparatuose. 2020 m. publikuotoje istorinių ir farmakologinių šaltinių apžvalgoje mastikos vartojimo tradicija siejama su maždaug 2500 metų laikotarpiu, o jos paminėjimų randama Galeno, Teofrasto ir Dioskorido tekstuose. [3]

Mastika antikos pasaulyje

Antikos autorių, tarp jų Dioskorido, tekstuose mastika minima įvairiuose kasdienio naudojimo ir tradicinės medicinos kontekstuose. Ji buvo vertinama dėl savo aromato, naudojama grožio priemonėse, burnos priežiūroje ir įvairiuose preparatuose.

Romos ir vėlyvosios antikos laikotarpiu mastika išliko vertinama aromatinė žaliava. Istoriniuose šaltiniuose jai priskiriama įvairių savybių, tačiau šiuos aprašymus šiandien pirmiausia verta vertinti kaip mastikos vartojimo tradicijos liudijimą.

Bizantijos ir Osmanų laikai

Vėlesniais amžiais mastikos reikšmė nesumažėjo. Ji buvo naudojama maisto kultūroje, įvairiuose preparatuose, kramtoma ir vertinama kaip išskirtinė aromatinė žaliava.

Mastika taip pat tapo svarbia Chijo salos prekybos preke. Jos auginimas ir prekyba glaudžiai siejosi su regiono ekonominiu bei socialiniu gyvenimu. Dėl ribotos auginimo teritorijos ir sudėtingo derliaus surinkimo mastika ilgą laiką buvo reta ir didelę vertę turinti žaliava.

Tradicija, išlikusi iki šių dienų

Mastikos reikšmę šiandien palaiko ne tik jos naudojimas ir prekyba, bet ir iš kartos į kartą perduodamos auginimo žinios.

UNESCO pabrėžia, kad Chijo Mastichochoria kaimuose vyresni bendruomenės nariai mastikos auginimo ir surinkimo tradicijas perduoda jaunesnėms kartoms. Bendras darbas taip pat padeda išlaikyti vietos bendruomenių ryšius ir kultūrinį šios žaliavos paveldą. [1]

Todėl Chijo mastika yra ne tik reta augalinė žaliava, bet ir svarbi salos istorijos, amatų bei vietos kultūros dalis.

Kaip renkamos Chijo mastikos „ašaros“?

Mastikos rinkimo būdas pietinėje Chijo salos dalyje per ilgą laiką pasikeitė palyginti nedaug. Oficialus Chios Mastiha Growers Association aprašymas patvirtina ir daugelį senojo mūsų straipsnio detalių: žemės paruošimą aplink medį, kentos įpjovas, kentitiri įrankį, 15–20 dienų dervos stingimą ir didesnių mastikos gabalėlių rinkimą pirmiausia. [2]

Žemės paruošimas ir kentos

Prieš pradedant įpjauti medžius žemė aplink kamieną kruopščiai išvaloma ir išlyginama. Šis darbas paprastai atliekamas nuo birželio vidurio iki liepos pradžios. Ant paruošto paviršiaus paskleidžiamas smulkus baltas dirvožemio sluoksnis, kad nukritusias mastikos „ašaras“ vėliau būtų galima lengviau ir švariau surinkti. [2]

Liepos mėnesį prasideda svarbiausias etapas – kentos. Nedideliu aštriu metaliniu įrankiu, vadinamu kentitiri, medžių kamienuose ir pagrindinėse šakose daromos mažos įpjovos. Jos tęsiamos liepą ir rugpjūtį, o kai kuriais metais – ir rugsėjį. [2]

Dervos stingimas ir derliaus rinkimas

Netrukus iš įpjovų pradeda sunktis dervingi syvai. Veikiami vasaros šilumos ir sauso oro jie pamažu tirštėja ir stingsta. Maždaug per 15–20 dienų susiformuoja renkami mastikos gabalėliai. [2]

Pirmiausia rankomis surenkamos stambiausios „ašaros“. Po jų nurenkami arba specialiomis šluotelėmis sušluojami smulkesni gabalėliai. Chios Mastiha Growers Association nurodo, kad pirmasis pagrindinis rinkimas prasideda po rugpjūčio 15-osios. [2]

Surinktas mastikos „derlius“ supilamas į medines dėžutes ir laikomas vėsiose patalpose. Tuomet prasideda itin kruopštus darbas: „ašaros“ valomos, perrenkamos, pašalinamos žievės, žemės ir kitos priemaišos.

Valymas, rūšiavimas ir kooperatyvas

Mastikos kaimų augintojai produkciją perduoda Chios Mastiha Growers Association. Asociacija surenka augintojų mastiką, ją toliau apdoroja, rūšiuoja ir pakuoja bei tvarko skirtingų mastikos formų prekybą. [2]

Dalis dervos lieka natūraliomis mastikos „ašaromis“ arba sumalama, o dalis naudojama kitiems mastikos produktams gaminti. [2]

Mastikos derva, eterinis aliejus ir mastikos vanduo: kuo jie skiriasi?

Mastika gali būti naudojama keliomis skirtingomis formomis, todėl svarbu jų nepainioti. Nors visos jos gaunamos iš tos pačios augalinės žaliavos, jų sudėtis, tekstūra ir naudojimo būdas skiriasi.

Mastikos derva yra natūrali iš Pistacia lentiscus išsiskirianti medžiaga, kuri surinkta palaipsniui sukietėja į vadinamąsias mastikos „ašaras“. Tai sudėtingas įvairių augalinių junginių mišinys, kuriame aptinkama natūralių polimerų, triterpenų ir lakiųjų aromatinių medžiagų. [3]

Mastikos eterinis aliejus gaunamas distiliuojant dervą. Distiliacijos metu išskiriama laki aromatinė jos dalis, todėl eterinis aliejus yra gerokai koncentruotesnis ir savo sudėtimi skiriasi nuo visos dervos.

Mastikos vanduo susidaro distiliacijos proceso metu kaip vandens fazė. 2025 m. klinikiniame tyrime naudotas Mastiha-water apibūdinamas kaip produktas, kuriame yra vandenyje tirpių mastikos komponentų ir nedidelis kiekis eterinio aliejaus. [4]

Trumpai galima palyginti taip:

Todėl renkantis mastikos žaliavą verta atkreipti dėmesį ne tik į jos kilmę, bet ir į konkrečią formą. Derva, eterinis aliejus ir mastikos vanduo yra giminingi produktai, tačiau jų sudėtis ir paskirtis nėra vienoda. Dėl tos pačios priežasties vienos mastikos formos tyrimų rezultatai neturėtų būti automatiškai priskiriami kitai.

Kur mastika naudojama šiandien?

Šiandien Chijo mastika išlieka vertinga natūrali žaliava, naudojama ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl išskirtinio aromato bei technologinių savybių.

Mastikos „ašaros“ ir iš jų gaminami milteliai naudojami kulinarijoje, konditerijoje, gėrimuose ir kramtomojoje gumoje. Derva bei iš jos gaunami produktai taip pat sutinkami kosmetikoje, parfumerijoje, maisto papilduose ir kai kuriuose augaliniuose preparatuose. [2, 3]

Aromatinių žaliavų pasaulyje ypač įdomus mastikos eterinis aliejus. Jis išgaunamas distiliuojant dervą ir perteikia jos lakiąją aromatinę dalį. Kvapas savitas, dervingas, gaivus ir kartu turintis žalių, medieną primenančių niuansų, todėl mastika vertinama ir parfumerijoje bei aromaterapijoje.

Renkantis mastikos produktą svarbu atkreipti dėmesį į jo formą. Natūrali derva, iš jos distiliuotas eterinis aliejus ir mastikos vanduo yra susiję, tačiau skiriasi savo sudėtimi, koncentracija ir naudojimo būdu. Būtent todėl verta vadovautis konkretaus produkto paskirtimi ir naudojimo rekomendacijomis..

Šaltiniai

[1] UNESCO. Know-how of cultivating mastic on the island of Chios. Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity, 2014. https://ich.unesco.org/en/RL/know-how-of-cultivating-mastic-on-the-island-of-chios-00993
[2] Chios Mastiha Growers Association. Cultivation. https://www.gummastic.gr/en/chiosmastiha/production
[3] Pachi V. K., Mikropoulou E. V., Gkiouvetidis P. ir kt. Traditional uses, phytochemistry and pharmacology of Chios mastic gum (Pistacia lentiscus var. Chia, Anacardiaceae): A review. Journal of Ethnopharmacology, 2020;254:112485. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32092498/
[4] Kleftaki S.-A. ir kt. A randomized, three-way crossover clinical trial on the efficacy of Mastiha based therapies (Pistacia lentiscus var. Chia) in functional dyspepsia. Pharmacological Research, 2025;222:108019. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/41197785/

Susijusios prekės