Paridžatų ataras Nyctanthes arbortristis

5,0/5
Š.Indija
19,60 €
1 ml
Mes galime jus informuoti, kai prekę vėl turėsime. El. laiškas bus išsiųstas šiuo adresu:

Tik naktį žydinčio "liūdnojo nakties medžio" - paridžatos (bot. Nyctanthes arbortristis, alyvinių š.) žiedų  distiliatas į santalo aliejų.

Indai ją vadina „gimusia iš pieno vandenyno“, „koraliniu jazminu“, o Linėjus paridžatą pavadino Nyctanthes arbortristis - liūdnuoju nakties medžiu.

Hindų mitologijoje paridžata laikoma vienu iš penkių norus patenkinančių medžių. Tad kodėl ji vadinama liūdnuoju medžiu ir žydi tik naktį?

...Legenda pasakoja apie karalių, kuris turėjo nepaprastai gražią ir jautrią dukterį vardu Paridžata. Vieną dieną ji įsimylėjo Sūrją, saulės dievą. „Palik savo karalystę ir būk mano“, aistringai jai kuždėjo Sūrja. Negalėdama atsispirti mylimojo vilionėms Paridžata paklusniai nusimetė karališkus rūbus ir išsekė paskui mylimąjį. Bet Sūrjai greitai pabodo žemiška Paridžatos meilė ir jis pabėgo atgal į dangų. Jaunajai princesei iš sielvarto plyšo širdis. Ją sudegino ant laužo, o iš pelenų išaugo vienišas medis. Ant jo nusvirusių šakų augo gražiausi kvapniausi žiedai su kraujo raudonio širdelėmis viduryje. Bet paridžatos žiedai negalėjo matyti saulės - jie pražysdavo tik tuomet, kai saulė išnykdavo už horizonto, o kai pirmieji jos spinduliai paliesdavo žemę, paridžatos žiedai krisdavo ant žemės ir mirdavo...

„Saulėtekyje švelnūs žiedai tyliai krito ant žemės ją padengdami elegantišku grožiu. Aš atsargiai pakėliau keletą jų ir dėdamas ant delno įkvėpiau malonią aromatų puokštę, kuri man šiek tiek priminė nerolio ir jazminų žiedų kvapą. Tie balti žiedai turėjo šiek tiek aštresnę persmelkiančią natą, tačiau bendrą įspūdį sudarė minkšto ir saldaus aromato spinduliavimas. Mes nutarėme jų prisiskinti į mažą krepšelį... Skindamas žiedą po žiedo jaučiausi taip, tarsi liesčiau savo rankomis kartų kartas indų rankų, kurios skynė tuos dieviškus žiedus aukojimui ant namų altoriaus ar šventykloms. Hindų literatūroje paridžatos medelis pasirodo kaip viena pirmųjų pašventintų dovanų žmonijai“

rašo savo prisiminimuose žymus aromatų ekspertas ir mokytojas Ch. McMahonas.

Gėlės siunčia ypatingas žinutes tiems, kurie moka skaityti jųjų kalbą.

Jei iš arčiau apžiūrėsime paridžatos žiedo grožį, pastebėsime, kad jis turi ryškų oranžinį ratuką centre. Tai ugnies simbolis hindų tradicijoje. Ugnis šioje tradicijoje yra ta substancija, kuri išskaistina žmogaus širdį ir intelektą ir sudegina žemiškus troškimus, palikdama tik tyrą sąmonę - bendravimo su Slaptingąja galia, kuri vadinama begale vardų, įrankį.

Balti žiedlapiai išsidėstę aplinkui koralo raudonumo ratuką žiedo centre simbolizuoja tyrą sąmonę. Ankstesniais laikais budistų vienuoliai ir hindų joginai dažė savo rūbus sodria ugnies spalva. Dažai jų rūbams buvo gaminami iš tų oranžinių paridžatų žiedų viduriukų. Kai žiedai nukrenta ant žemės, juos surenka, nuima baltus žiedlapius, o raudonus viduriukus sudžiovina. Sudžiuvę jie duoda ugninį šafrano raudonį. Vienu metu Indijoje buvo norėta komercializuoti tų dažų gamybą, nes jie puikiai dažo medvilnę, šilką, bet dėl didelių darbo sąnaudų ir dažų fiksavimo problemų, to projekto buvo atsisakyta.

Kaip ne kartą pabrėžėme, Indijos kultūra yra viena senųjų didžiųjų pasaulio kultūrų ir joje augalai užima ypatingą vietą. Indijoje daugelis augalų turi gilias kultūrines, simbolines ir dvasines lytis, yra brangūs ir šventi daugeliui vietinių žmonių. Pažindami augalų gyvenimo ir naudojimo paslaptis, žmonės sueina su augalais į labai artimus santykius. Augalų naudojimas maistui, rūbams, pastogei, vaistams kartu su estetika – smilkalais, girliandomis, kvepalais padėjo sukaupti didžiulį botaninės informacijos lobyną. Tas pats augalas gali būti fizinės, emocinės, mentalinės ir dvasinės gerovės šaltinis. Todėl nenuostabu, kad žmonės, kurie dar neprarado ryšio su gamta, yra giliai dėkingi augalams, juos myli ir gėrisi jais.

Subtiliai „padūmavusi“ paridžata mums irgi tapo didžiuliu pasigėrėjimo šaltiniu. Negalėdamos kaip Krišna pasivogti paridžatos medelio iš dangiškojo sodo tam, kad pasisodintume jį čia, Vilniuje, šalia Kvapų namų, labai džiaugiamės galėdamos įkvėpti bent jos kvapo, besiskleidžiančio atare ar hidrolate.

Dvasinėje augalų kalboje ir simbolikoje paridžata yra tas augalas, kuris padeda atrasti kelią į Dievystę. Ji pati yra nuolatinės, nepaliaujamos, visuomet atsinaujinančios veržmės ženklas. Ji yra pati veržmė.

 

 

Laimė K. 2009

 

 

 

Paridžatos (Nyctanthes arbor-tristis) Māturudyan sode. Laimės Kiškūnės nuotr. Indija 2015 

Atarais kvėpinamasi kaip bet kuriais kitais kvepalais. 
​Kad maloniai nukviptumėte, nereikia sunaudoti nė  lašo ataro, - atsukus buteliuko dangtelį pakanka perbraukti per odą specialiu kamšteliu su skylute.  

Ši laukelį palikite tuščią

Atsiliepimai

#
Alma
5
2017-11-18

Tobulas tekstas, tobulam kvapui.. Uodžiant paridžatų atarą, užsimerki ir keliauji po dangiškus sodus.. Šio kvapo pakanka įkvėpti bent kartą, kad jis ilgam liktų atmintyje.

Member since 2013.
International Federation of
Essential Oils and Aroma Trades