Apie kosmetikos pramonę, kosmetikos rūšis ir sudėtį

Sparčiai besivystant chemijos industrijai, nuo jos praėjusiame šimtmetyje stengėsi neatsilikti ir viena jos naujųjų šakų – kosmetikos pramonė. Tad nereikėtų stebėtis, kad odos priežiūros produktai virto kažkokiais vandeniniais sintetinių medžiagų kokteiliais, retsykiais paskiestais augaliniais aliejais ar ekstraktais.
Europoje kosmetikos produktų gamybai leidžiama naudoti apie 10 tūkst. medžiagų – natūralių (augalinės bei gyvūninės kilmės) ir mineralinių, grynų ir perdirbtų bei sintetinių.

Visus produkto ingredientus jų masės produkte mažėjimo tvarka privaloma surašyti ant pakuotės nurodant tarptautinius pavadinimus (INCI – International Nomenclature of Cosmetic Ingredients).

Sveikatai žalingų medžiagų kiekį kosmetikos gaminiuose siekiama riboti. Tačiau didžiausia bėda ta, kad vienu metu naudodami keletą ar keliolika kosmetikos produktų, sunaudojame toli gražu ne tokį jau saugų chemikalų kiekį. Negana to, 90% kosmetikoje naudojamų medžiagų poveikis sveikatai yra apskritai neištirtas.

Per metus maždaug pusei milijardo Europos Sąjungos gyventojų yra parduodama penki milijardai kosmetikos produktų pakuočių, t. y. vienam žmogui (įskaitant kūdikius ir vaikus) per metus vidutiniškai tenka mažiausiai dešimt jų vienetų.

Kadangi ekologiškos kosmetikos, kuri nėra kenksminga sveikatai ir aplinkai, rinka Europoje sudaro vos 3% nuo visos kosmetikos, tai akivaizdu, kad mūsų odai tenka išties milžiniškas kiekis įvairiausių chemijos produktų – kremų, prausiklių, kitų veido ir kūno priežiūros produktų, dezodorantų, kvepalų, dekoratyvinės kosmetikos. Visų jų nė neišvardyti.

Patyrinėkime kosmetikos sudėtį, ir pasvarstykime, ko daugiau - naudos ar žalos ji mums teikia.

Kosmetikos rūšys

Iš ko sudaryti pramoniniai kremai?

Vanduo – pagrindinė visų kremų ir pienelių sudėtinė dalis. Jis atskiedžia brangesnius ingredientus, yra kitų medžiagų tirpiklis. Vanduo yra ir odos drėkiklis, bet oda "išorinio" vandens geba pasisavinti vos 10-30%; svarbiausias odos drėkiklis yra vanduo, pasiekiantis odą iš vidaus (kasdien turime išgerti bent 1.5L gryno vandens - taip be kitų, sumažintume ir sausos odos problemą). Koks vanduo naudojamas kosmetikos gamybai?

  • Dauguma gamintojų naudoja paprastą distiliuotą vandenį (INCI: Aqua). Kuo jo daugiau, tuo produkto savikaina mažesnė.
  • Rečiau naudojamas mineralinis jūros vanduo (INCI: Maris aqua).
  • Dar didesnė retenybė – vandenį pakeičiantys distiliuoti augalų ekstraktai, arba hidrolatai, (pvz. INCI: Lavandula angustifolia water; extract).

Lipidai (riebalai) – kitas svarbiausias ingredientas. Jie turėtų padėti išlaikyti odos drėgmę, ją suminkštinti ir maitinti (svarbu pažymėti (todėl ir rašoma „turėtų“), kad tokiomis savybėmis pasižymi tik kokybiški šalto spaudimo nerafinuoti aliejai. Įvairios kokybės ir kilmės rafinuoti produktai ir sintetiniai pakaitalai yra pigūs, jų trumpalaikis poveikis yra iliuzinis, užtat jie „elgiasi pavyzdingai“ – nekeičia produkto spalvos, konsistencijos, neprideda jam kvapo):

  • dažniausiai naudojamas pigiausias cheminis produktas – mineralinė alyva –produktas, gaunamas sieros rūgštimi apdorojant naftos sočiųjų angliavandenilių frakciją (INCI: paraffinum liquidum, petrolatum, mineral oil; vaseline; paraffin ; ozokerit (blakstienų tušuose); polyisobutene (lūpų blizgiuose); E 905).
  • sintetiniai - silikonai (INCI: dimetchicone, cyclomethicone)
  • chemiškai pakeisti, hidrinti ar frakcionuoti augalinės kilmės lipidai (INCI: palmitic acid, PEG- 60 hydrogenated castor oil, gliceryl linoleate);
  • gyvulinės kilmės lipidai (INCI: lanolinum).
  • rafinuoti augaliniai aliejai, vaškai (INCI: /lotyniškas augalo pavadinimas/ oil, wax);
  • vertingiausi odai ir brangiausi yra augaliniai nerafinuoti šalto spaudimo aliejai; bet gamybai jie naudojami rečiausiai, nes primeta galutiniam produktui savo spalvą ir kvapą; mažiau stabilūs, jų galiojimo laikas trumpesnis; aliejaus kokybės iš pavadinimo ingredientų sąraše nustatyti neįmanoma

Kone visi gaminami kosmetikos produktai – kremai, pieneliai, losjonai, serumai, makiažo valikliai – iš esmės yra emulsijos, kitaip sakant, dviejų nesimaišančių skysčių (kremų atveju – vandens ir riebalų) dispersinė sistema. Mūsų kasdien naudojamos natūralios emulsijos yra pienas, grietinė, sviestas. Dirbtinei emulsijai atsirasti reikalingas koks nors energijos šaltinis – kratymas, maišymas, plakimas ir t. t. Tačiau tokia dirbtinės emulsijos būklė nėra tvari – po kiek laiko ji vėl savaime išsisluoksniuoja į riebalus ir vandenį. Kad dirbtinės emulsijos būtų stabilesnės ir nekistų ilgą laiką, t. y., kad vanduo neatsiskirtų nuo riebalų, būtini emulsikliai.

Manoma, kad pirmąjį kremą pagamino senovės Graikijos medikas ir filosofas Galenas (129-200 m.). Bičių vašką panaudojęs kaip natūralų emulsiklį rožių vandenį ir alyvuogių aliejų jis sujungė į vientisą produktą – vadinamąjį šaltąjį kremą (cold cream). Prancūzijoje ši medžiaga vadinama Galeno vašku (cérat de Galien). Ji lygina raukšles, saugo odą nuo išsausėjimo, vėsina (iš čia ir angliškas pavadinimas – cold cream). 

Emulsikliai (INCI pvz.: Ceteareth-10, Cocamide DEA, PEG-7 Glyceryl Cocoate ir t.t.) odai yra ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi kremo ingredientai, kurie sutrikdo normalias odos funkcijas. Išimtis yra nuo senų senovės naudojamas natūralios kilmės emulsiklis – nerafinuotas bičių vaškas (INCI: cera flava/cera alba), kurį naudojant oda gauna bioaktyvių medžiagų – vitaminų, propolio, medaus, specialių rūgščių.

Emulsikliai dažniausiai yra vaškinės prigimties medžiagos, todėl jie nusėda odos raginiame sluoksnyje – suklijuoja paviršines negyvas ląsteles. Naudojant produktus su tokiais emulsikliais, negyvas odos raginis sluoksnis darosi vis storesnis, oda pilkėja, tampa „nebegyva“, išraižyta smulkiomis raukšlelėmis, prašosi nušveičiama (tenka įsigyti dar ir šveitiklį). Tai sutrikdo normalų kasdienį negyvų ląstelių lupimąsi, neleidžia natūraliai atsinaujinti epidermiui (paviršiniam odos sluoksniui).

Kad emulsija išliktų stabili, o kremas – lengvas ir purus, akimirksniu susigertų, turėtų „tobulą tekstūrą“ ir žvilgėtų, kad produktas negestų ir nepakistų keletą metų, be emulsiklių naudojama daug kitų vadinamųjų funkcinių ingredientų. Jie skirti tik tam, kad būtų išsaugotas estetiškai patrauklus kremo ar gelio pavidalas, tekstūra ir kad jį būtų malonu teptis.


Apskritai, medžiagų, skirtų kosmetikos ilgalaikei produkto išvaizdai ir formai palaikyti, kremuose naudojama daugiausiai. Tai daugiausia sintetinės medžiagos - emulsikliai, emulsijų stabilizatoriai, paviršiaus įtempio mažinimo medžiagos, plėvėdariai, putodariai, putojimo skatinimo medžiagos, gelifikantai, hidrotropai, drumstikliai, tūrinio tankio mažinimo, klampumo reguliavimo medžiagos, kompleksionai, absorbentai, skystikliai, priešpučiai, rišikliai, stabilizatoriai, perlamutriniai blizgikliai, denatūrantai, tirpikliai, buferinės medžiagos, antioksidatoriai, antistatikai, konservantai, antikorozinės medžiagos, dažikliai, kvapikliai ir t.t. Ekologiškoje kosmetikoje naudojami natūralūs arba natūralios kilmės funkciniai ingredientai. Čia atkakliai skverbiasi "žaliosios chemijos" pramonė.

Mūsų odai šios pagalbinės kremų medžiagos visiškai nereikalingos ir netgi žalingos. Jos kaupiasi arba paviršiniame raginiame sluoksnyje, arba depuose - dermoje, poodžio riebaluose ir kepenyse. Jei nuolat naudojamos, gali sutrikdyti normalią medžiagų apykaitą ir pakenkti odos funkcijoms. Oda yra pats nepriekaištingiausias mūsų organizmo sveikatos veidrodis. Jei ji praranda skaistumą ir pilkėja, jei poros užsikemša ir atsiranda spuogų, tampa dirgli ir dėmėta, vadinasi dėl cheminių medžiagų poveikio ima trikti ląstelių atsinaujinimo procesas, odos apsauginė-barjerinė ir kt. funkcijos bei savireguliacijos mechanizmai.

Didžiausią pavojų ir daugiausia diskusijų kelianti funkcinių ingredientų grupė - konservantai. Jų reikia visiems produktams, kurių sudėtyje yra vandens, nes vanduo yra puiki terpė daugintis bakterijoms. Tačiau jei konservantai nuo gedimo ir padeda saugoti produktą, tai sveikatą jie tik žaloja. Nustatyta, kad šios medžiagos yra dažniausia odos alergijų priežastis; tiriamos jų sąsajos su vėžiniais ir kt. susirgimais. šiuo metu Europoje leidžiamų naudoti konservantų sąraše yra 154 sintetinės medžiagos (INCI pvz.: ethyl-, propyl-, butyl-, methylparaben; triclosan; stearalkonium chloride; diazolidinyl urea ir kt.). Visos jos yra sveikatai pavojingos, dėl to jų kiekis produkte ribojamas. Pavojingiausi konservantai priskiriami parabenams; jų yra 99-iuose procentuose nenuplaunamų ir 77-iuose procentuose nuplaunamų kosmetikos gaminių sudėtyje. Dabar daugėja kosmetikos "be parabenų". Tai nereiškia, kad konservantų joje nėra - produktai konservuojami kitomis, ne mažiau kenksmingomis, bet mažiau "išreklamuotomis" cheminėmis medžiagomis - chloro, fenolio junginiais. Muiluose, prausikliuose, dantų pastoje ir dezodorantuose dažniausiai naudojamas triklozanas arba triklokarbanas. Paminėtinas dar formaldehidas – jis savaime susidaro gatavuose kosmetikos produktuose, taip pat yra naudojamas nagų priežiūros priemonėse.

Aktyvieji ingredientai – emolientai-minkštikliai, tonikai, drėkikliai, vitaminai antioksidantai, odą balinančios, raukšles lyginančios, elastingumą palaikančios ir gyvybinius ląstelių procesus skatinančios medžiagos. Brangios ir vertingos. Natūralios, arba sintetiniai pakaitalai. Gamintojai jas naudoja itin taupiai, dažniausiai - tik rinkodaros sumetimais. Kai kurių sintetinių aktyviųjų medžiagų kiekis dėl kenksmingumo sveikatai irgi ribojamas, tarkim, glikolio rūgšties, kuri yra cheminis šveitiklis. Produktai su didesne aktyviųjų ingredientų koncentracija yra leidžiami naudoti tik specialistams, asmeniniam naudojimui jie neparduodami. Vis dėlto daugeliu atveju neigiamo funkcinių ingredientų poveikio aktyvieji ingredientai neatsveria ir odos sveikatos nepagerina.

AR TIKRAI NORITE NAUDOTI TOKIĄ KOSMETIKĄ?

Nuo ko priklauso kosmetikos produkto kokybė?

Pirmiausia – nuo gamintojo nuostatų. Daugumai gamintojų visiškai nesvarbu, kokį poveikį jų gaminiai gali turėti žmogaus sveikatai ar aplinkai, nes vienintelis jų verslo tikslas yra pelnas, o misija - sukurti trumpalaikę grožio iliuziją, kamufliažą. Londone vykusio kosmetikos gamintojų seminaro metu teko kalbėtis su vienos didžiausių pasaulyje kosmetikos priemonių gamintojos atstovu. Vyriškis, kurio pasiteiravau, ar jų įmonėse yra kalbama apie socialinę verslo atsakomybę, ekologiškų produktų gaminimo perspektyvas, tik ryžtingai papurtė galvą – o kokia prasmė!? Kol ekologiškos kosmetikos rinka tėra keli procentai – tai tiesiog neapsimoka!

Kitas svarbus kriterijus – sudėtinių dalių kokybė. Produkto kokybiškumą lemia tai, kiek jo ingredientuose (pvz. aliejuje) yra išsaugojama natūralių bioaktyvių substancijų (vitaminų, specifinių lipidų), esančių pirminėje žaliavoje (pvz. sėklose). Savo ruožtu pirminės žaliavos turi būti išaugintos ekologiškuose ūkiuose, nenaudojant chemikalų, genetiškai nepakeistos. Deja, tokios gyvos medžiagos nėra „patogios“ kosmetikos gamintojams, nes turi kvapą ir spalvą, o jų galiojimo laikas toli gražu negali susilyginti su „nesenstančiais“ rafinuotais aliejais, „išvalytais“ ekstraktai ar hidrintais riebalais.

Kosmetikos kokybė nepriklauso nuo jos pardavimo vietos – žinia, ją galima įsigyti ir vaistinėse, bet nuo to ji nepasidaro geresnė ar juolab sveikesnė. Sprendimą, kaip ar kur ją platinti, – per agentus, vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse, priima mažiausia su kosmetikos gamyba susiję žmonės – visagaliai rinkodarininkai.

Kosmetikos “kosmetika”

Daugumai kosmetikos gamintojų labiausiai rūpi ne produkto sudėtis, nuo kurios priklauso jo veiksmingumas, bet produkto pateikimas ir išvaizda. Jei skirtingų gamintojų kosmetika viena nuo kitos kuo ir skiriasi, tai tik pakuočių išvaizda, reklamine koncepcija, pateikimo kanalais, kuriamu įvaizdžiu ir kaina. Mat tiekėjai siūlo pusfabrikačius – gatavus ingredientų mišinius, kuriuos kosmetikos fabrikuose suplakti į šiokį tokį produktą didelių išlaidų ir ypatingų technologijų nereikia.

Kam patinka žaisti skirtumų paieška, gali pamėginti pastudijuoti kremų sudėtis kokio nors prekybos tinklo lentynose. Tačiau turime nuliūdinti, kad žaidimas bus nuobodus, – visų kremų 95% sudėtinių dalių bus tos pačios, užtat kainos skirsis dešimteriopai. Aišku, vis vien rasis tokių gamintojų, kurie primygtinai teigs, kad visa esmė neva ir yra tie likę penki procentais. Ingredientus jiems tiekiančios kompanijos natūralius aliejus net vadina „puikiu rinkodarininkų įrankiu“. Su tuo būtų sunku ginčytis – nes kokią dar funkciją cheminiame kreme atlieka 2% jojobos aliejaus (INCI: Simmondsia chinensis seed oil)? Iš šio nomenklatūrinio pavadinimo nieko nesužinome apie aliejaus kokybę. Juk jis nenurodo, ar aliejus rafinuotas, ar ne, ar šaltai išspaustas mechaniniu presu, ar gautas cheminiu tirpikliu. Ypač ironiška tai, jog etiketėje bus pabrėžta, kad šis aliejaus lašas esąs iš ekologinio ūkio.

Gyvoji kosmetika

Taigi kosmetikos produktuose, kad ir kokia būtų jo rūšis (žr. lentelę), vyrauja odai nereikalingos medžiagos, o sintetinėje kosmetikoje dar yra ir sveikatai pavojingų chemikalų. Todėl nelaukdami, kol prabus gamintojų sąžinė, turėtume tiesiog keisti požiūrį į kosmetikos vartojimą. Išeitys peršasi pačios savaime:

• galima apskritai mažiau vartoti kosmetikos,

• galima stengtis atsisakyti pramoninės kosmetikos,

• galima grynu pavidalu, o ne kaip priedą, naudoti tiktai natūralias kokybiškas medžiagas, kaip tai darė žmonės tūkstančius metų, ir kaip iki šiol naudoja "necivilizuotuose" kraštuose; taip ne tik mažiau teršime aplinką, bet ir išsaugosime odos grožį ir sveikatą.

Oda greičiau atsigaus ir ilgiau nesens, jei naudosime ne emulsijos/kremo pavidalo produktus, o tik vandenį, ekstraktus ir aliejus, žodžiu, grynas gyvąsias botanines medžiagas – Gyvąją kosmetiką. Gyvąja ją vadiname todėl, kad tai daugiausia gyvybinės augalų ir saulės energijos turinti kosmetika. Ją gaminant augalas patyrė tik vieną fizinį perkeitimą – aliejus, pavyzdžiui, buvo išspaustas presu, o hidrolatas ir eterinis aliejus – išdistiliuoti vandeniu arba garais. Augalas šio perkeitimo metu nepatyrė žalojančių technologijų poveikio: nebuvo apdorojamas mašinomis, plakamas maišikliais, veikiamas cheminių katalizatorių. Tokiu būdu išsaugoma ir gyvybinė energija, ir visos sukauptos vertingos bioaktyvios medžiagos.

Nuostabių natūralių medžiagų odos priežiūrai tikrai netrūksta ir jos labai daug nekainuoja – tai ir šalto spaudimo nerafinuotas aliejus, ir medus, ir jogurtas, ir avižų dribsniai, ir uogos, ir vaistažolių arbatos. Svarbiausias Gyvosios kosmetikos privalumas tas, kad oda neapkraunama jokiomis bevertėmis ar pavojingomis medžiagomis. Taip kartu sumažinama ir išorinių bei vidinių veiksnių, lemiančių organizmo senėjimą, įtaka. Odos senėjimo procesai sulėtėja, susireguliuoja jos funkcijos, oda tampa gražesnė ir skaistesnė, nes organizmo nebeužteršiame toksinėmis medžiagomis. Be to, per poras ir su natūraliai besilupančiomis ląstelėmis gali netrukdomai pasišalinti šlakai, - juk oda kartu su kepenimis ir inkstais dar atlieka ir šalinimo funkciją.

Veido prausimas ir drėkinimas hidrolatais

Hidrolatai, arba vandeniniai ekstraktai, – tai vieni seniausių, tik, deja, nepelnytai pamirštų ir neįvertintų, aromaterapinių ir kosmetinių produktų. Jie gaunami distiliuojant augalų žiedus, lapus, medieną ar dervą. Hidrolatai dažnai vadinami tiesiog gėlių, iš kurių jie yra išdistiliuoti, vandenimis, pvz.: rožių vanduo ar levandų vanduo. Jis yra arba „šalutinis“ eterinių aliejų distiliavimo produktas, arba gaunamas augalą distiliuojant tiktai hidrolatui gauti (pvz., rožių vanduo). Hidrolatų negalima painioti su aromatiniais vandenimis, kurie suplakami laboratorijoje iš vandens ir įvairių cheminių ingredientų, izoliatų, o kartais botaninių ekstraktų.

Natūralų hidrolatą sudaro vandenyje tirpstančios aromatinės ir bioaktyvios medžiagos ir nedidelis augalo eterinio aliejaus kiekis. Dėl nedidelės jame esančių veikliųjų medžiagų koncentracijos hidrolatai yra tiesiog gatava, saugi naudoti aromaterapinė substancija/priemonė. Ji teigiamai veikia ne tik mūsų kūną, ypač odą, bet ir dvasią. Geros kokybės hidrolato pH reakcija dažniausiai yra rūgštinė, o dėl jame ištirpusių rūgščių ir natūralių konservuojančių/anstiseptinių medžiagų jis palyginti ilgai negenda. Hidrolatų panaudojimo galimybės be galo plačios, bet jie ypač rekomenduotini kaip veido prausikliai, gaivikliai ir tonikai. Tai kur kas vertingesnis vanduo nei aqua, įeinanti į kremo sudėtį.

Odos maitinimas ir jos funkcijų palaikymas aliejais

Nerafinuotas šalto spaudimo augalų sėklų/riešutų aliejus – tai nuo neatmenamų laikų naudojama pati natūraliausia odos priežiūros priemonė. Mūsų klientės tvirtina, kad geros kokybės kosmetiniam nerafinuotam aliejui, naudojamam kartu su hidrolatu, veiksmingumu neprilygsta jokie kremai ar kitokios emulsijos tipo priemonės.

Kokybiškais nerafinuotais aliejais ir hidrolatais atkūrus odos barjerines savybes, ji ilgiau išlieka drėgna ir elastinga, ją mažiau veikia išoriniai dirgikliai. Skirtingai nei rafinuoti (t.y. chemiškai apdoroti) aliejai, natūralūs nerafinuoti aliejai išsaugo įvairių rūgščių, tarp jų nepakeičiamųjų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6, taip pat vitaminus A, D, E, K bei medžiagas nuo uždegimų.

Gryni nerafinuoti sėklų/riešutų aliejai ar jų mišiniai:

• Stabdo odos senėjimą, nes natūraliu būdu gausiai aprūpina odą antioksidantais,
• lengvai įsigeria (ypač jei tepami ant drėgnos odos),
• natūraliai išvalo poras, nes gerai maišosi su odos riebalais ir tirpdo nešvarumus, bei greitai suskyla,
• nesikaupia negyvajame viršutiniame epidermio sluoksnyje, todėl nestabdo odos ląstelių atsinaujinimo (regeneracijos); taip palaipsniui sumažėja odos šveitimo ar giluminio valymo poreikis, oda tampa skaistesnė,
• aprūpina odą būtinomis “statybinėmis” ir apsauginę hidrolipidinę plėvelę sudarančiomis medžiagomis:

-steroliais, fosfolipidais
-riebalų rūgštimis,
-vitaminais ir antioksidantais, saugančiais nuo nepalankių aplinkos veiksnių (UV spindulių, užterštumo, cheminių medžiagų ir t.t.) ir stabdančiais odos senėjimą,

• atkuria odos barjerinę funkciją, nesutrikdo natūralios apsauginės mikrofloros, todėl mažiau kimba spuogus sukeliančios bakterijos; oda tampa atsparesnė išorės poveikiams ir dirgikliams,
• padeda išlaikyti odos drėgnį, apsaugo nuo išdžiūvimo – taip palaikomas odos stangrumas,
• sureguliuoja odos riebalinių liaukų veiklą,
• saugo odą nuo šalčio, karšto ir sauso oro, saulės spindulių,

Tekstas ir nuotr. Rūtos Daunoravičienės, 2009

Kvapų namai ©

Member since 2013.
International Federation of
Essential Oils and Aroma Trades