Ar gyva žemė mūsų vaikams?

Šiuolaikinė civilizacija praranda tai, kas vadinama biofilija – meilė gyvybei. Biofilijos praradimas tiesiogiai nuveda prie biognozės, arba gyvybės pažinimo, praradimo, o tai jau kelia grėsmę mums kaip rūšiai. „Be jautrumo ir meilės visoms kitoms gyvoms būtybėms Žemėje, mes rizikuojame tapti labiausiai griaunančia ekosistema planetoje“, rašo S.H.Buhner bestseleriu tapusioje knygoje „The Lost Language of Plants“: The Ecological Importance of Plant Medicines to Life on Earth“ (2002).

Istorija, kuri mane sukrėtė...

šiandien ne tik Indijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių vyriausybės ir mokslininkai, bet ir visas pasaulis susirūpinęs ekologine katastrofa. Per pastaruosius 20 metų žuvo 99,9% Indijos grifų populiacijos, nes jie buvo tiesiog išnuodyti labai savotišku būdu. Indija skelbia, jog jau yra ant katastrofos ribos, nes tie paukščiai buvo labai svarbūs daugelio milijonų žmonių sveikatai ir gerovei.

Kaip žinome, grifai sunaikina lavonus ir dvėselenas greičiau negu bet kas kitas. Tai reiškia, kad ūkininkai galėdavo palikti kritusius gyvulius laukuose, žinodami, kad per kelias valandas iš jų liks tik švarūs skeletai, o aplinkiniai galėjo nebijoti ligų nuo pūvančių lavonų.

Grifai beveik išmirė, o tai reiškia, kad pūvančių lavonų ėmėsi šunys ir žiurkės. Bemat išaugo pasiutligės ir kitų ligų epidemijų grėsmė, nuo pūvančių lavonų užkrečiama žemė ir vandenys. Grifų žuvimas turėjo ne tik sukrečiantį ekologinį, bet ir tragišką socialinį poveikį. Indijos zoroastrų parsų bendruomenė, kurioje tradiciškai Tylos bokštuose grifams atiduodami mirusiųjų kūnai, turi ieškoti alternatyvų laidojimo apeigoms.

Kur slypi grifų žuvimo priežastis? Pasirodė, kad grifai masiškai žūva nuo vaistų, kurie yra lavonuose. Diklofenakas (2-(2,6-dichloranilino) fenylacetatas) yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimų, pasižymintis nuskausminančiu veikimu. Diklofenakas (arba voltarenas) buvo plačiai naudojamas nuo artrito, artrozės, mastito, paralyžiaus ir eilės kitų ligų tiek žmonių gydymui, tiek ir veterinarijoje. šiuo metu diklofenaku uždrausta gydyti gyvulius Indijoje, Paskistane ir Nepale, tačiau jis vis dar skiriamas žmonių gydymui. Jo prigaminta tiek daug, kad dar yra tūkstančiai, o gal milijonai kaimo vaistinėlių ir ambulatorijų kur diklofenako galima įsigyti.

Žurnalistai ir mokslininkai daro liūdną išvadą. Jie pastebi, kad genetiniai ar kultūriniai pasikeitimai mažiau paveikė kultūrinių ir religinių bendruomenių gyvenimą, trunkantį ilgus šimtmečius, negu staigus grifų žuvimas. Tačiau grifai negali prisitaikyti prie šitų nuodų. Nei vienas grifas, kuris sulesa vaistus vartojusio lavono mėsos neišgyvena, taigi negali savo palikuonims pernešti atsparumo geno.

štai tokia liūdna istorija apie paukštį grifą... ir mus pačius.

 

Milžinišką, galima sakyti, siaubingą poveikį aplinkai daro technologinės medicinos, farmacijos ir kosmetikos produktai, pagaminti remiantis požiūriu, kad visata yra tik tam tikra mašina.

Viskas kas pagaminama ir susintetinama - niekur nedingsta. Visa tai grįžta atgal į žemę ir vandenį. Nekalbant apie žalą mums patiems, tie produktai milžinišku greičiu teršia aplinką. Dalis jų nusiplauna, nusivalo arba su mūsų kūno išskyromis patenka į platesnį ekosistemos ratą – orą, dirvožemį ir vandenį. Mes gal net neįsivaizduojame, kad jų pėdsakų jau galima rasti bet kur - mūsų geriamame vandenyje ar ekologiškai išaugintose daržovėse, nekalbant apie komercinius produktus.

Kiekvieno vaisto, kosmetikos ar kūno priežiūros priemonės, pašalintos iš kūno, viena milijoninė ar viena trilijoninė dalelė lieka žemėje arba vandenyje. Jautrūs prietaisai jau fiksuoja tam tikrus jų kiekius upėse, ežeruose, vandens saugyklose, o vandens srautuose iš nuotekų valymo įrenginių jų koncentracija yra žymiai didesnė. Ir jie turi realų poveikį aplinkai.

Peteris Montague savo knygoje „Headline: Paydirt from the Human Genome“ klausia, „ką reiškia auginti kūdikį, jeigu jam duodame gerti vandenį, kuris užterštas kontraceptikų pėdsakais ir vaistais nuo grybelio, plius Viagra, Prozaku, Valiumu, Klaritinu, Amoksiciklinu, Prevacholiu, Kodeinu, Flonazu, Ibuprofenu, Dilantinu, Kozaaru, Pepsidu, Albuteroliu, Naproksenu, Varfarinu, Ranitidinu, Diazepamu, Baktrobanu, Lotreliu, Lorazapamu, Tamoksifenu, Mevakoru ir dešimtimis kitų stipriai veikiančių vaistų pėdsakų, kartu su depiliantais, repelentais, saulės kremais, kvepalais? Atsakymo dar niekas nežino, bet mes ruošiamės jį sužinoti, darydami tai ir mokydamiesi...“, ironiškai baigia pastraipą mokslininkas. Minėtų produktų pėdsakai randami vandenyje ir stipriai įtakoja vandens mikroflorą.

Hormoniniai ir kontraceptiniai preparatai

Ypač didelę įtaką gyvai gamtai daro hormoninių ir kontraceptinių preparatų liekanos. Kanados mokslininkai tyrė išvalytą nuotekų vandenį ir jame rado estrono ir sintetinio hormono etinylestradiolio, priešvėžinių preparatų, psichiatrijoje naudojamų vaistų ir vaistų nuo uždegimų pėdsakus. Tame vandenyje jie 100 dienų laikė žuvis. Žuvys, esant 0,1 trilijoninei dalelei minėtų medicininių teršalų, pradėjo keisti lytį, tiek vyrišką, tiek moterišką. Esant 1,000 trilijoninių dalelių visos vyriškos lyties žuvys pasikeitė į moteriškos lyties. Dėl tos pačios priežasties banginių sperma darosi nevaisinga, krokodiliukai išsirita apsigimę. Tarptautinis mokslininkų forumas 1996 metais padarė išvadą, kad „priešingai, nei natūralūs hormonai, kurie randami gyvūnuose ir augaluose, sintetiniai organiniai junginiai ar jų sudėtinės dalys bei šalutiniai gamybos produktai įsiterpia į gyvo organizmo endokrininę sistemą, bet organizme nesuyra ir patenka į maisto grandinę. Dėl to jie kelia didžiulį susirūpinimą, nes veikia kaip endokrininės sistemos ardytojai“. Estrogenai, tokie kaip Premarinas, ir sintetiniai kontraceptinių piliulių hormonai yra vieni plačiausiai naudojamų industrinėse šalyse. 9 milijonai Amerikos moterų kasdieną išgeria kokį nors sintetinį estrogeną tam, kad sumažintų menopauzės simptomus.

Estrogenai randasi ir gamtoje. Dažniausiai juos gamina augalai. Dėl to jie dar vadinami fitoestrogenais. Akademinės studijos pagrindžia teoriją, kad fitoestrogenai ir jiems panašios medžiagos sinergiškai jungiasi tarpusavyje ir yra labai veiksmingi naudojant net ir labai mažais kiekiais, tačiau jie neteršia gamtos.

Aplinkoje yra daugybė kitų sintetinių teršalų, kurie veikia panašiai kaip estrogenai. Jie patenka į aplinką ftalatų, dioksinų, PCBs (polichloro bifenylas), pesticidų ir kitų sintetinių organinių junginių pavidalu.

Sintetiniais estrogenais užterštoje aplinkoje augantys vaikai vis anksčiau ima bręsti. Prieš 100 metų mergaitėms lytinė branda prasidėdavo vidutiniškai 11 metų. šiuo metu mergaitės ima bręsti būdamos mažiau nei 10 metų, o afroamerikietės - mažiau nei 9 metų. 1 proc. mergaičių pirmieji brendimo požymiai pasirodo 3 metų.

Kūno priežiūros priemonės – grėsminga gamtai produktų grupė. Tie produktai laikomi švelniais chemikalais, skirtais pagerinti asmeninę išvaizdą, užkirsti kelią arba panaikinti išoriniams senėjimo požymiams arba apsaugoti kūną nuo aplinkos poveikio. šitie produktai neįsivaizduojamais kiekiais patenka į aplinką. 1993 m. vien tik Vokietijoje priemonių voniai, šampūnų ir plaukų tonikų, odos kremų, plaukų pūtų, dažų ir losjonų, burnos priežiūros priemonių, muilų, saulės kremų, kvepalų ir priemonių po skutimosi buvo parduota už 1,118,000.000 svarų(!).

Sintetinis muskusas (ir kiti sintetiniai kvapai) dedami į absoliučią daugumą minėtų produktų. Organizme jie neskyla ir per laiką susikaupia raumenyse, riebaluose ir motinos piene. Jie randami ne tik žmogaus organizme, bet ir visos ekosistemos gyvūnuose, visų žinduolių piene. Minėtos priemonės tepamos ant odos, todėl jos prasiskverbia tiesiai į kūną; plaunant kūną jos nuplaunamos ir patenka į nuotekas; maudantis jūroje, ežere ar upėje, jos nuplaunamos tiesiai į gruntinius vandenis.

Sintetinių aromatų mišiniai dar yra ir kvėpinimo priemonės. Jos išpurškiamos, (kaip ir kai kurie vaistai, pvz., nuo astmos) ir patenka tiesiai į atmosferą aerozolių pavidalu. Jas per žioteles įtraukia augalai, įkvepia gyvūnai visame pasaulyje. Vėjai juos atneša net ir į tokias švarias vietas kaip šiaurės Norvegija.

Užkastose atliekose anaerobinių procesų metu kai kurie sintetiniai aromatiniai mišiniai virsta labai nuodingais junginiais.

Saulės kremų sudėtinės dalys taip pat kaupiasi gamtoje. Į vandenį jos patenka nuo milijonų poilsiautojų kūnų kiekvieną vasarą ir dideliais kiekiais randamos žuvyse, ypač tose, kurios gyvena poilsiautojų pamėgtuose ežeruose.

Mergaitės, kurios labai anksti ir reguliariai naudoja plaukų priežiūros priemones, turinčias estrogenų arba jiems panašių darinių, pradeda anksčiau bręsti.

Dioksinų problema.

Kai atliekos, turinčios organinių medžiagų ir atliekos turinčios chloro suverčiamos kartu ir sudeginamos, arba kai organiniai junginiai, kurie turi chloro, yra perdirbami, susidaro dioksinas. Pirmasis dioksinų šaltinis yra polivinilo chlorido plastikas (PVCs). Ypač daug jo sunaudojama ligoninėse ir įvairiuose kabinetuose, nes šis plastikas yra pagrindinė pacientų ir klientų priežiūros priemonė. Nustatyta, kad PVCs gamyba, naudojimas ir atliekos yra didžiausias dioksino šaltinis.

Dioksinai sukelia vėžį, imuninės sistemos sutrikimus, apsigimimus, vaisiaus mirtį, mažina vaisingumą, vyriškos ir moteriškos reprodukcinės sistemos sutrikimus, taip pat įsiterpia į hormoninę sistemą ir ją žaloja (ypač pakenkia kasai, skydliaukei ir toms liaukoms, kurios gamina steroidus).

Dioksinas yra stebėtinai stipriai veikiantis junginys. Ekosistemą jis žaloja būdamas mikroskopiniais kiekiais. 1994 m. Amerikos Aplinkos Apsaugos Departamentas (EPA) nustatė dioksino maksimumą – 0,006 pikogramo/kg/per dieną – t.y. vienas lašas dioksino 600,000 krovininių vagonų pilnų vandens. Tačiau leidžiamo dioksino kiekis 1997 m. išaugo (kaip ir viskas mūsų dienomisJ) iki 0,01pg/kg/per dieną. Gi tyrimai rodo, kad žmogus dioksino praryja maždaug nuo 300 iki 600 kartų daugiau, negu leidžiama norma.

Dioksinas labai atsparus skilimui ir linkęs kauptis, jeigu į organizmą patenka su maistu. Didžiausia jo koncentracija aptinkama riebaliniame audinyje ir motinos piene. 6 mėnesių amžiaus žindomi kūdikiai jau būna suvartoję viso gyvenimo dioksino dozę.

Ypač mažomis dozėmis dioksinas įtakoja cukraus kiekį kraujyje ir mažina testosteroną. Be to, jis labai greitai plinta ekosistemoje.

Ftalatai

Dar viena chemikalų klasė – ftalatai pridedami į PVC produktus, tam, kad juos padarytų minkštus ir lanksčius naudojimui. Tai visos plastmasinės tūbelės, maišeliai, žarnelės, medicininės pirštinės, plastikiniai konteineriai įrankiams. Ftalatai plačiai naudojami dušo užuolaidų, užrašų knygelių viršelių, dažų, kūdikių dantų žiedų, prezervatyvų, nagų lako, kvepalų gamyboje.

Ftalatai nesijungia su PVC molekulėmis, bet patys turi polinki „rasoti“. Kartais naujas itin švelnus plastikinis kremo indelis arba plastikinis žaisliukas turi ne tik specifinį kvapą, kuris kažkur giliai giliai nosyje pažadina vos juntamą pavojaus signalą, bet tas daiktelis yra dar ir kažkaip keistai „drėgnas“. Tas ftalatų „rasojimas“ yra ypač baisus, kai kraujas ar vaistai teka per lašinių maišelius ir vamzdžius tiesiai į paciento kūną arba kai ftalatų vamzdeliai yra naudojami inkstų dializei arba kai kūdikis graužia plastikinį žaisliuką ir ftalatai patenka tiesiai į jo kraujotaką ir virškinimo traktą.

Studijos parodė, kad ftalatai sukelia vėžį, taip pat žaloja širdį, kepenis, sėklides, inkstus, įsiterpia į spermos gamybą ir ardo endokrininę sistemą, dėl ftalatų poveikio kūdikiai vis dažniau gimsta su lyties organų anomalijomis.

Vaistai, kurie įprastai naudojami lašinėse, tokie kaip Taksolis ir Ciklosporinas, smarkiai padidina ftalatų „rasojimą“, o pastarieji patekę į kraujotaką tampa nuodais.

šiuo metu ES yra uždraustos tik kai kurios ftalatų rūšys vaikų žaislų gamyboje. Diskutuojama ar neuždraudus ftalatų prezervatyvų gamyboje.:)

Kyla klausimas, ar žmogus yra pats sau priešas. Kur yra tokio industrijos kūrėjų, chemikų, medikų, gamintojų ir jiems leidimus išduodančiųjų požiūrio priežastis? Vienas iš atsakymų gali būti labai paprastas ir kartu sudėtingas... Žemė mūsų vaikams nebėra gyva. Industrinėse visuomenėse augantys vaikai nebestebi laukinės gamtos, joje beveik nebūna ir jos nepažįsta. Prigimtą vaikišką smalsumą - pažinti supantį pasaulį - patys tėvai iškreipia nurodydami vaikui, kad jo troškimai yra neteisingi, nepriimtini. Natūralaus vaikų troškimo pažinti gyvą pasaulį nepalaiko nei mokykla, nei visuomenė ir jie augdami išmoksta jį slopinti. Suaugę nebesupranta, kad gamta yra gyva ir pripildyta šio pasaulio bendrakeleivių.

 

Laimė Kiškūnė

Kvapų namai ©

 

 

Member since 2013.
International Federation of
Essential Oils and Aroma Trades