Kodistiliavimas ir naujieji, arba šiuolaikiniai, atarai

Kodistiliavimas yra istorinis kvepalų išgavimo metodas, šimtmečiais naudotas Indijoje ir islamo civilizacijos kraštuose. Kaip tik taip kartu su santalo mediena distiliuojant trapius rožių, jazminų, čampakų ir paridžatų žiedus buvo gaminami garsieji klasikiniai itrai, arba atarai. 

Maždaug nuo XVI a. šis metodas modifikuotu pavidalu ėmė plisti ir kitapus Magribo – Prancūzijos šiaurinės Viduržemio jūros pusės pakrantėse. Čia į distiliavimo katilą rožių žiedai, tarkim, būdavo kraujami su pelargonijų lapais, o nerolių žiedai – su apelsinų žiedais. Taip buvo galima ne tik sumažinti brangių žiedų sąnaudas, bet ir prastesniam kvapui suteikti gerokai įmantresnę rožės ar nerolio gaidą.

Tačiau netruko ateiti naujieji laikai, ir į vakariečių buitį vis smarkiau ėmė brautis sintetinė chemija. Per pastaruosius pusantro šimto metų vykstantį pergalingą jos žygį bemaž visi pamiršo, kad nuo seno kvepalams maišyti buvo naudojama kone eteriškai subtili kodistiliacija.

Imaginacinei didžiųjų metafizinių kultūrų sąmonei traukiantis į pašalį, jutimai, užuot tame, kas regima ar uodžiama, atvėrę beribes regmės ir kvapo pilnaties versmes, vis labiau savo giliąsias veržmes tenkino to, kas ryšku, nauja, stipru ir įspūdinga, potroškiu. Katedrą pakeitus prekybos centrui, o cechui virtus fabriku, ėmė pakakti „tokio dikalono (odekolono), ką trenktų biškį į nosę“.

Tačiau šviečiamojo amžiaus žirklėms nebepajėgiant susikarpyti pasaulio kaip tinkamoms, tas, regis, su tokiu uoliu užsidegimu matuotas ir rikiuotas karpinys ima vis labiau trūkinėti. O plyštant tiesiosioms didžiųjų pasaulio užvaldymo naratyvų linijoms, tai šen, tai ten atsiranda spragų, pro kurias įvairiopai susrūva imaginacinė sąmonė. Tai, kam protas, regis, jau buvo ištaręs nebeatšaukiamus atsisveikinimo žodžius, vėl ima ieškotis kelio grįžti į savo tarpinę Dangaus ir Žemės jungėjos padėtį ir atsiskleisti kaip įsakmusis fiat, kurio poliepiui paklūsta ir skirstomasis protas ir visas jo bergždžiai dalytas pojūtinis pasaulis.

Viena tų pastaraisiais metais ėmusių žiojėti spragų yra ir kodistiliacija, grąžinanti slėpiningą tikrosios kvepalų prigimties žinią. Mat šio proceso metu kvepalai gaunami ne mechaniškai kvapiąsias medžiagas maišant su rišamosiomis bei atskiedžiant jas spiritu ar kokia nors kita baze, o išdistiliuojami kaip vientisas kūrinys, kuris prarastų savo nepakartojamą individualumą jei į jį būtų mėginama įterpti kokį nors pašalinį cheminį ingredientą.

Pastaraisiais metais klasikinių atarų poreikis pamažu didėja, tačiau Indijos, kur jie tradiciškai distiliuojami, santalo ištekliai sparčiai senka, o jo mediena darosi vis brangesnė.

Tad buvo prisimintas dar vienas tradicinis kodistiliavimo būdas. Jei indo iš senos kvepalininkų šeimos paklaustume, kokie indiški kvepalai yra geriausi, jis nedvejodamas atsakytų, kad rožių ir vetiverijų kodistiliatas, ypač karštomis vasaros dienomis. Apie drėkinantį ir gaivų šio kodistiliato poveikį užsimenama ajurvedos traktatuose, be to, nuo senų laikų jis buvo naudojamas ir kvėpintis. Akivaizdu, jog tai skatino naudojant itrų, arba atarų, distiliavimo metodą mėginti vetiverijų šaknis kodistiliuoti su kitais kvapniaisiais žiedais. Taip ilgainiui radosi išties įstabių kvepalų.

Kvapų namuose iš šių substancijų su vetiverijų šaknimis turime šių kodistiliatų:

arabinių jazminaičių (Jasminum sambac), arba motijos,
baltųjų plumerijų (Plumeria alba), arba gulčyno,
šilkmedinių michelijų (Michelia champaca), arba čampakų,
burboniškų rožių (Rosa borboniana),
baltųjų imbierinių lelijų (Hedychium coronarium), arba sačidanandos,
tuberozų (Tuberosa polianthes), arba radžanigandhos,
gardenijų (Gardenia jasminoides),
jazminų (Jasminum auriculatum),
stambiažiedžių jazminų (Jasminum grandiflorum),
nakties karalienės (Cestrum nocturnum)
kvapiojo pandano (Pandanus odoratissimus)
paridžatų (Nycanthes arbor-tristis)
sausmedžių (Lonicera japonica

Pavadinome juos naujaisiais atarais, nes po užtrukusios pertraukos jie buvo pradėti vėl distiliuoti vos prieš metus. Tikimės, kad šios tauriosios substancijos atgimė ne vien tam, kad būtų panaudotos kvepalams gaminti ar kad jomis būtų gardžiai kvėpinamasi, bet ir kad dar kartą primintų, jog kvapas atveria progumą į, regis, tylintį imaginacijos pasaulį, kuriame nesiliauja vykusi aukštybės ir žemybės transsubstanciacija. Kuo akivaizdesnis darysis šis mundus imaginalis, tuo bus aiškiau, kad kvapai, kaip ir kiti jutimų objektai, ne tik sravi iš šios nesibaigiančios esmėkaitos, bet ir yra jos sakramentinė esamybė žemėje.


Laimė Kiškūnė,
Kazimieras Seibutis

2010, Vilnius, spalių mėnuo

(C)Kvapų namai

(Laimės nuotr. Gruodžio mėn. pilnatyje žiedais aptekusi nakties karalienė, iš kurios žiedų kvapnumo gausos ir buvo išdistiliuotas ataras su vetiverijų šaknimis. 2009)

 


 

Susijusios prekės

Member since 2013.
International Federation of
Essential Oils and Aroma Trades