Naujienų prenumerata
Kietųjų kvepalų kūrimas
Viename kūrimo mite pasakojama, kad pirmasis iš šventosios Nunos vandenų gimė lotosas, paskleisdamas aplinkui dievišką kvapą. Egipto dievai visuomet buvo siejami su kvapnumu, ypač Nefertumas, kuris įsikūnijo mėlynojo lotoso žiede, kaip gyvenimo ir nemirtingumo simbolis. Naujosios Egipto karalystės himnas, sukurtas karo deivės Sekhmetos sūnaus garbei, apdainuoja Nefertumą kaip augalų sielą ir dieviškąjį kvepalų globėją:
„Nefertumą kviečiu, Ptacho ir Sekhmet sūnų. Tu sergėji ir globoji kvepalų ir aliejų darytojus, tu esi šventojo lotoso patronas ir dievas. Oziris yra augalų kūnas, Nefertumas – augalų, išskaistintų augalų, siela. Dieviškieji kvepalai priklauso Nefertumui, kuris gyvena per amžius."
Himnas Nefertumui, 18 dinastija
Steve Van Toller, G. H. Todd: Fragrance: Psychology and Biology of Perfume, 1992.
Ankstyvojo Ptolemėjų dinastijos valdovo Petozirio kapo bareljefai vaizduoja scenas iš kvepalų maišymo dirbtuvių. Kvepalininkas iš molinio puodo semia raudonas uogas, o jį prižiūri vyresnysis mėlynais rūbais. Tuo tarpu kitas vyras pila uogas į krūvelę, trečiasis laiko vaisių rankoje, norėdamas išimti iš jo kauliuką.
Norint išgauti kvapiąsias substancijas, žiedai, šaknys, uogos, įvairių dervų gabalėliai buvo smulkinami arba grūdami, mirkomi aliejuje arba vyne, kartais kaitinami.
Kaip pagrindas tokiems kvepalams buvo naudojamas specialus aliejų ir vaško mišinys. Archeologai kai kurias sudedamąsias kvepalų dalis yra įvardiję arba perskaitę papirusuose: jie mini moringų, sezamų, krienų sėklų, o kiek vėliau ir alyvų aliejų.
*******
Taigi kietieji kvepalai – tai per tūkstančius metų mus pasiekę senųjų civilizacijų, kultūrų, istorijos aidai. Kipi, kiphi, hipi – faraonų Egipte kurti kvepalai buvo būtent tokie – aliejiniai arba sukietinti vašku iki tepalo konsistencijos. Su jais palyginus mums įprastus spiritinius kvepalus, pastarieji tebėra lėliukės stadijoje...
Kvapiaisiais tepalais, mišiniais, kvepalais Egipte buvo tepami dieviškųjų faraonų kūnai, šventose ceremonijose juos naudojo galingieji žyniai. Kvepalai kitados buvo dieviškumo, karališkumo, valdžios ir prabangos ženklas. Tačiau kvapas lakus ir nesulaikomas... Kvapnaus aliejaus šlakelis arba vaško trupinėlis tampa tiltu permestu per laiko ir erdvės bedugnę.
„Kvapų namuose“ jau kuris laikas vyksta paslaptingų senųjų, mums tolimų ir nepažįstamų civilizacijų tyrinėjimai, bandant atkurti jų kvapus.
šį kartą pasirinkome Egiptą. Kiekviena būsimų kvepalų paletei pasiūlyta substancija neatsitiktinė. Mokslininkai jų pėdsakus aptiko užrašytus molinėse lentelėse ir papirusuose, išraižytus akmenyje ar iškaltus bareljefuose ant sienų, surado kvepalų dėžutes ir indelius piramidžių.ir senųjų miestų kasinėjimų vietose. Visos šios medžiagos to meto Egipto žmonėms buvo žinomos ir naudojamos.
Tiksliai užrašytos (taip, kaip mes šiandien suprantame tikslumą) seniausių kvepalų formulės dar nepavyko atrasti (nors greičiausiai ji būtų tik viena iš daugelio), tačiau kvapiąsias medžiagas turime galimybę naudoti tokias, kokias naudojo prieš kelis tūkstantmečius gyvenę kvepalininkai.
Keturios paieškų valandos pralėkė kaip viena akimirka, o rezultatas nustebino visus. Atrodė, kad Senojo Egipto magija veikia ir dabar – maišydami keliolika visiems tų pačių kvapiųjų substancijų gavome visiškai skirtingus kvapus – nuo lengvų, lyg švelnus virš Nilo sklendžiantis vėjelis, aromatų iki paslaptingų, šventyklų deglų dūmais dvelkiančių kvepalų. Skyrėsi netgi mūsų kvepalų spalvos!
Išuostę vieni kitų kūrinius, ir nepaliaudami uostyti savo rankų, ant kurių susitepėme kvepalų likučius, pabaigoje vieningai sutarėm dėl vieno – sunkiausia bus mėnesį išlaikyti kvepalų indelį uždarytą, nes bent jau tiek laiko reikia duoti kvapams susituokti, kvepalams subręsti. Kai kurie iškart sąžiningai prisipažino, kad tiek neišlaikys, nes norisi jais džiaugtis ir girtis tuoj pat, nieko nelaukiant.
Laimė Kiškūnė,
Ina Kučinskė
