Naujienų prenumerata
XIX a. kvepalai
Tradicinė Raudonės pilyje vykstanti švenė "Panemunių žiedai" (Jurbarko raj.) įkvėpė "Kvapų namų" kvepalų dirbuvėse susibūrusius kūrėjus improvizacijai XIX a. parfumerijos tema. Šio projeko rezultatas - šeši, 200 metų atgal į istoriją nuskraidinantys, kvepalai.
Pradžia...
„Kvapų namuose“ veikiančiose kūrybinėse dirbtuvėse būrys specialistų ir mėgėjų išsidėliojo XIX amžiuje parfumerijoje dažniausiai naudotų kvapų paletę, Raudonės pilies didikų portretus ir leidosi į tos epochos kvapų pasaulį.
„Devynioliktame amžiuje Lietuvoje reziduodavo rusų didikai, o Rusijoje tuo metu jau naudotasi geriausių parfumerių paslaugomis, jau turėtos visos substancijos: muskusas, bergamočių, kitų citrusų, gvazdikėlių, rožių, alyvų žiedų, žibuoklių, pakalnučių aliejai. Devynioliktame amžiuje buvo labai turtingų žmonių, vyko aktyvi Europos ekspansija, pasaulio kolonizavimas. Žmonės domėjosi Rytų kultūra, romantizavo ją, romantizavo antikos palikimą, tad visa tai atsiliepdavo ir jų kasdienybėje. Taip pat ir kvepaluose“, – pasakojo „Kvapų namų“ kūrybinių dirbtuvių vadovė Laimė Kiškūnė.
Kvepalų kūrėja priminė, kad anuomet parfumerijoje naudotos natūralios medžiagos, kurios kvepėjo augalais, gamta.
„Dvidešimtajame amžiuje, siekiant kvepalus padaryti įperkamus ne tik didikams ir pradėjus juos masiškai gaminti, imtasi kurti cheminius aromatinius darinius, kvapus, kurių gamtoje nėra. Dar parfumeris Anri Brokaras pirmasis Rusijoje ėmėsi kurti muilą liaudžiai ir įkūrė vieną pirmųjų parfumerijos gamyklų. Vėliau, jau sovietiniais laikais, carinės Rusijos parfumerijos gamyklos virto kvepalų fabrikais, kuriuose, pridedant sintetinių medžiagų, buvo kuriami kvepalai „liaudžiai“, neretai perkuriant garsiausių kvepalų, kuriais kvėpindavosi didikai, formules“, – pasakojo L. Kiškūnė.
šiemet kvapų žinovai gavo užduotį sukurti kvepalus, kurie derėtų buvusiems Raudonės pilies šeimininkams Platonui Zubovui ir jo dukrai, pilies paveldėtojai Sofijai von Pirch Kaisarovai.
„Sukurti kvepalams gavome kelis uždavinius. Turime atspindėti ir tos epochos, ir tų konkrečių žmonių mėgtus kvapus. Atsižvelgiame ir į tai, kokioje aplinkoje gyveno tie žmonės. Tačiau kvepalams kurti nepakanka nei kalbos, nei vizualumo. Kvapas – tai atskira komunikacijos sistema, – aiškino kvapų tyrinėtoja, menotyrininkė Kornelja Česonytė. – Kvepaluose skleidžiasi toks nostalgiškas pojūtis, gal net galima pasakyti, kad kolektyvinėje pasąmonėje besislepiantis kvapas.“
Prieš prasidedant kvapų žinovų kūrybiniam darbui, „Panemunių žiedų“ organizatorė Iveta Balserienė juos supažindino su savo sukaupta medžiaga apie Raudonės pilies gyventojus, apie devynioliktojo amžiaus istorinį kontekstą ir Rusijos parfumerijos istoriją pasakojo istorikės Ina Kučinskė ir Veronika Gribauskaitė. Siekdami perteikti devynioliktojo amžiaus epochos kvapą, kvapų dirbtuvių dalyviai uostė ir tarpusavyje komponavo substancijas, vėliau pagal savo sudarytas formules supilstys kvepalus, kuriuos pirmieji pauostys „Panemunių žiedų“ svečiai.
...ir rezultatas
GARE DE ORIENTE. („Rytų stotis“). Nerimastingą, prieštaringą 19 a. ir stiprios asmenybės dvasią perteikia kvepalai, sukurti iš dūminių ir aitrių ajerų šaknų, vetiverijų ir trapių mimozų substancijų.
RAUDONĖS PILIS. XIX A. Begalinį atsidavimą savo žemei, moterišką grožį ir jėgą įkūnija kvepalai su žibuoklėmis, bergamotėmis ir kvapiaisiais jazminaičiais.
QUEL AMOUR! 19 a. aukštuomenės žavesį primena himalajinių kedrų, arabinių jazminaičių, sumaišytų su žaliosiomis citrinomis žaismingas dvelksmas.
NOSTALGIJA. Gėliški tuberozų, karališkai prabangūs nerolio ir aloės medžio kvapai padeda praskleisti laiko it sunkaus aksomo uždangą ir pajusti istorinių laikų dvelksmą.
FLEURS DE VIOLETTES À SOFIA. Prašmatni aukštuomenės damos puokštelė, sukomponuoti iš irisų, žibuoklių, alyvų ir plumerijų žiedų kvapų.
FUMÉE DOUCE. („Saldus dūmas“). Nuostabų lengvo saldaus dūmo kvapą primena ir ilgesingą nuotaiką žadina meistriška agarmedžių, labdano ir Magribo rožių substancijų kompozicija.
Jurbarko "šviesa" ir "Panemunių žiedai" inf.
Nuotr. Veronikos Gribauskaitės
