Naujienų prenumerata
Tauriosios mimozos (sparnuotosios akacijos) istorija
Mimoza mūsų kultūroje labiau siejama su aikštingumu, įnoringumu, perdėtu trapumu, tačiau kuo ilgiau tyrinėju jos absoliuto kvapą, tuo labiau imu manyti, kad mimoza dvelkia giliu nuolankumu, atsidavimu ir mistiniu paslaptingumu, kai jos kvapas staiga atplevena taip, lyg iš kažkur būtų padvelkęs Rojaus vėjas...
Mimoza arba sparnuotoji akacija (Acacia decurrens Willd. var. dealbata, ankštinių š.) yra viena iš maždaug 1,200 mimozų rūšių ir porūšių, augančių žemėje. Ir viena iš 30 mimozų rūšių, kurios nuo 19 a. auginamos Europoje. Mimozų gimtinė –Mėlynieji Australijos kalnai.
Europoje mimoza, kaip ir daugelis kitų egzotiškų augalų, atsirado anglų nuotykių ieškotojo kapitono Dž. Kuko dėka. Tą dailų ir nuostabiai kvepiantį augalą išplatino visokioms egzotiškoms naujovėms godūs to meto britų ir rusų aristokratai. Jie mimozas ėmė sodinti savo vasaros rezidencijose, žiemos soduose ir parkuose, įkurdintuose Viduržemio jūros pakrantėse. Taip mimoza per Provansą išplito iki Pjemonto Italijoje
Australijoje mimoza vadinama Juoduoju Sidnėjaus pakabučiu (Sidney Black Wattle) ir nuo seno buvo naudojama odų rauginimui. Gi Prancūzijoje mimoza atsidūrė kvepalų kūrėjų akiratyje. 1865 m. buvo pasodintos pirmosios mimozų plantacijos. Po 20 metų šios plantacijos jau ėmė nešti komercinę naudą. Mimozos labai jautrios šalčiui. Nuožmios 1929 ir 1956 žiemos Pietų Prancūzijoje sunaikino beveik visas mimozas ir keletą metų buvo labai sunku gauti mimozos absoliuto, tačiau po kelerių metų „mimozų pramonė“ vėl atgimdavo. Mimozos labai trapios. Jų šakas nuolat aplaužo vėjas. Vos paliesta mimoza it drovi mergelė tučtuojau suskleidžia savo lapelius...
Tai kas gi ta mimoza? Mimoza yra lieknas medelis arba krūmas užaugantis iki 5 – 6 m aukščio, tačiau plantacijose mimozų viršūnes du kart per metus apkerpa, tad jos tesiekia 4 m aukščio. Sparnuotoji mimoza, priklausomai nuo metų, žydi saulės geltonumo žiedų kekėmis nuo gruodžio vidurio iki balandžio. Daugiausiai žiedų medelis sukrauna vasarį ir kovą. Skinamos žiedų kekės, stengiantis, kad į žiedų derlių patektų kuo mažiau lapų. Žiedai renkami iš ryto, kai vėjas ir saulė išdžiovina rasą.
Aukštos kokybės kosmetikoje ir parfumerijoje naudojamas natūralus mimozų absoliutas, kuris gaunamas iš sparnuotųjų akacijų, auginamų Prancūzijoje, Maroke, Egipte, Indijoje. Natūralus mimozų absoliutas dažniausiai naudojamas prabangiuose lelijų, pakalnučių, ambros, šiuolaikiniuose šviežio šieno, gėliniuose šipro kvepaluose. (Nepainiokite sparnuotųjų akacijų absoliuto su antilinių akacijų absoliutu, bot. Acacia farnesiana arba Cassie, kuris taip pat yra naudojamas parfumerijoje.)
Tikro, natūralaus mimozų absoliuto gamyba – ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmiausiai gaunamas mimozų žiedų konkretas plaunant sparnuotųjų akacijų žiedus specialiais tirpikliais. Išeiga maždaug 1%. Po to konkretas apdorojamas dar visa eile sudėtingų operacijų. Mimozų absoliutas gaunamas iš konkreto, jį šaldant, šalinant vaškus ir kitas balastines medžiagas, plaunant spiritu. Išgarinus spiritą lieka apie 25% gryno mimozų absoliuto.
Mimozų absoliutas pakankamai paslaptingas ne tik savo kvapu, bet ir cheminių elementų sudėtingumu. Jame jau surasta daugiau nei 300 komponentų, tačiau toli gražu ne visi jie yra identifikuoti. Žinoma, jog labai klampiame, lipniame, gelsvai žalsvos spalvos natūraliame mimozų absoliute dominuoja dvi organinių cheminių junginių rūšys: ilgos anglies ir vandenilio grandinės bei trigubi terpenų junginiai. Pastarieji yra sunkūs, taigi nelakūs ir nedaug turi kvapo. Kvapą mimozų absoliutui suteikia tos iš anglies ir vandenilio grandinių sudarytos molekulės – esteriai, riebiosios rūgštys, alkoholiai, aldehidai ir ketonai.
Mimozų absoliuto kvapas nepaprastai kompleksiškas, platus, daugiasluoksnis ir daugiaprasmis. Pradžioje jis švelnus, šiltas, dvelkiantis medumi, gėlėmis, paslaptingu pavasario vėju... Po kelių sekundžių išryškėja žolės, žalumynų nata, ilgiau uostant jis darosi kartus, atsiranda įdomus šieno pustonis, netgi lengvai sūri jūržolių kvapo sruoga, gęstantis mimozų absoliuto kvapas padvelkia mediena, darosi klampus ir įtraukiantis...
Mus tauriosios mimozos absoliutas iš Provanso sudomino kaip puiki parfumerinė medžiaga natūraliems kvepalams kurti, ne tik dėl subtiliai ir elegantiškai dvelkiančio paslaptingo aromato, bet ir dėl gebėjimo kitus kvepalų komponentus sujungti į kvapnią harmoniją. Kvapų maišymo menui - tai labai vertinga ypatybė. Tačiau vertingiausia mimozos savybė - jos kvapo spindulingumas ir jau minėtas nuolankumas. Mimozos kvapas suteikia atramą kitiems kvapams, leidžia jiems atsiskleisti, išryškėti netikėtais profiliais...
Kvapai sklinda savitai, jie peržengia laiko ir erdvės, kultūrų ir religijų, įvairių bendruomenių, visuomenės klasių ir žmogaus asmenines ribas. Vieną vertus kvapai gali tarnauti kaip atskyrimo, valdymo ar pažeminimo įrankis, tačiau antra vertus - kvapai daro pasaulį vientisesnį ir lengviau suvokiamą... jie ir žmonėms leidžia patirti kelionės laike ir erdvėje nuotykį, keičia įvairias nuostatas ir stereotipus.
Žydintis mimozos medelis yra tapęs Australijos simboliu. Mimozų absoliutą sumaišę kartu su kitais Australijos aromatais: varpotuojų santalų, saldžiųjų boronijų, kvapiųjų citrinmirčių, australinių kiparisų aliejais galime įkvėpti Australijos žemės, jos oro, miškų, senųjų kontinento gyventojų, jų papročių ir paslaptingų ritualų, to mums tolimo ir beveik nepažįstamo pasaulio „kvapo“...
Kvapų maišymo mene mimozų absoliutas gražiai jungiasi su bergamočių, bosvelijų, kvapiųjų kanangų, imbierinių citrinžolių eteriniais aliejais, gvazdikų, jazminų, boronijų absoliutais. Taip pat mimozų absoliutas dera su čampakų (šilkmedinių michelijų), šafrano, jazminų atarais.
Laimė Kiškūnė,
(C)Kvapų namai, 2009
