Naujienų prenumerata
Mango istorija
Mangai (bot. mangifera indica, anakardžių š.) – vieni seniausių žmonijos istorijoje kultūrinių augalų – pietų Azijoje, ypač Indijoje, Asamo provincijoje ir Mianmare auginami jau daugiau nei 4000 metų. Manoma, kad juos į rytų Aziją ir Malaiziją nugabeno budistų vienuoliai 4 a. pr. Kr. Mangus taip pat augino persai, o vėliau juos atgabeno į šiaurės Afriką. Kai Aleksandras Makedonietis 327 m. pr. Kr. su arrnija įžengė į Indo slėnį, jame rado mangų giraites.
Mangų medžiai gyvena ir vaisius veda ilgai – kelis šimtus metų. šiandien priskaičiuojama daugiau nei 1500 mangų veislių. Mangai - gražūs ilgalapiai amžinai žaliuojantys medžiai – per metus užaugina iki 200 – 300 vaisių...
Meilės dievo strėlė
Tie augalai, kurie yra nuo seno sukultūrinti turi ne tik vartojamąją reikšmę, bet jie taip pat ir sudėtingas, išplėtotas filosofinis bei kultūrinis reiškinys, persmelkęs įvairių šalių tradicijas, tautosaką ir netgi religinius papročius.
Hindų mitologijoje mangas simbolizuoja norų išsipildymą ir yra meilės bei atsidavimo ženklas. Kalidasas (vienas žymiausių sanskrito poetų ir rašytojų, gyv. 4 a., lyginamas su šekspyru anglų literatūroje) mangą apdainuoja kaip vieną iš 5 meilės dievo Kamos strėlių.
Penkiomis dievo Kamos strėlėmis tradiciškai įvardijami aravindam – rausvieji lotosai (Nelumbo nucifera), asokam – ašokos medžio (Saraca indica) žiedai - pgl. Lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas - indinė raudena, navamallika (Jazminum sambac) - pgl. LKK rekomendacijas - arabinis jazminaitis, nilotpala (Nymphaea caerulea) – mėlynieji lotosai, pgl. LKK rekomendacijas - mėlynoji vandens lelija ir chootham - mango žiedai (Mangifera indica). Kiti šaltiniai dar nurodo čampaką (liet. šilkmedinę micheliją (Michelia champaca)), eleboro žiedus (Nilotpala helleborus).
Grįžtant prie mango, pasakojama, kad šyva vedė Parvatę po mango medžiu! štai taip! Indijoje iki šių dienų išlikęs paprotys vestuvių palapinę apkaišyti mangų žiedų ir lapų girliandomis.
Mango "gąsdinimas" Indijoje
Pietų Indijos kaimuose, jeigu suaugęs mangas neveda vaisių, jo šeimininkas pasiima keletą draugų, užsikiša kirvį už juostos ir eina prie to bevaisio medžio.
„Kas čia darosi?‘, grėsmingu balsu jis klausia medžio. „Nėra vaisių. Manai, kad gali iš manęs daryti kvailį. Aš tuoj tau parodysiu, kas iš mūsų kvailys.“ Ir trenkia į medžio kamieną kirvio pentimi. Kai jis taip padaro, tuoj subėga jo draugai, atitraukia nuo medžio, laiko už rankų ir prašo pasigailėti: „Maldaujame tave, nebūk toks žiaurus. Pagailėk to vargšo medžio ir jis pasitaisys“.
„Jūs garantuojate, kad tas pasigailėtinas medis pakeis savo elgesį?“, garsiai klausia šeimininkas.
„Taip, taip“, šaukia šeimininko draugai. Tuomet šeimininkas išsilaisvina iš apsupties ir vėl trenkia medžiui su kirviu. Jo draugai atsistoja tarp jo ir medžio. Jie maldaute maldauja pasigailėti medžio. Po ilgų derybų ir įtikinėjimų šeimininkas nusileidžia ir nužingsniuoja tolyn neatsigręždamas.
Gi jo draugai atsisuka į medį ir sako: „Broli medi, šį kartą mes tave išgelbėjom nuo kirvio. Verčiau jau sekančiais metais gerai užderėk ir įrodyk šeimininkui, kad moki deramai elgtis. Kitą kartą mes jau nebegalėsime tavęs išgelbėti.“
Liudininkai tvirtina, kad šitas metodas visuomet pasiteisina...
Nuo dantų šepetėlių iki sviesto
Galima sakyti, kad mango medis žmogui atiduoda visą save. Jo odingi, siauri lapai trinami ir naudojami kaip prieskoniai. Turi aštrų malonų kvapą.
Svarbiausi, be abejo, yra auksiniai mango vaisiai – nuostabiai kvapnūs, skanūs ir turtingi vitaminų. Neprinokę vaisiai yra tamsiai žali, iš jų daromos uogienės su prieskoniais (chutney) ir actas, o vaisiaus vidus džiovinamas ir yra kario (curry) pagrindas.
Iš medienos gaminamos dėžės. Žievė, joje esantys sakai, sėklos ir sutraukiantys lapai nuo labai senų laikų naudojami medicinoje. Sėklų milteliai dėl savo sutraukiančio poveikio naudojami nuo dizenterijos ir vaginos išskyrų.
Ūgliai, kurie pasižymi antiseptinėmis savybėmis nuo seno naudojami kaip dantų šepetėliai.
Sėklų branduoliai kepinami ar verdami ir valgomi arba malami, maišomi su ryžių miltais ir iš jų kepama duona, daromi pudingai.
Sėklų branduoliuose esantys aliejai spaudžiami ir gaunamas garsusis mangų sviestas, kuris taip pat nuo senų laikų žinomas ir naudojamas kaip kosmetikos priemonė arba jos sudedamoji dalis Indijoje, kitose Azijos ir Afrikos šalyse.
Kas tie grūdeliai?!
Tradiciniu būdu mangų sviestas gaunamas sėklų branduolius spaudžiant paprastais mechaniniais presais. Tokiu būdu iš sėklų išspaudžiamas mangų aliejus kartu su mangų sviestu, todėl šio produkto konsistencija yra labai įdomi. Tai rusvai pilkšvos spalvos kietas produktas turintis mažyčius grūdelius (žr. nuotraukoje). Dalis jo lengvai ištirpsta vos užtepus ant odos (mangų aliejus), ją nuostabiai sudrėkindamas, o kita dalis – tie mano minėtieji grūdeliai (mangų sviestas) – tirpsta gerokai lėčiau ir sudaro apsauginę plėvelę ant odos. Toks visiškai natūralus tradicinis produktas yra nestipraus riešutų kvapo ir vos vos aitrokai rūgštoko sutraukiančio skonio. Jokio mangų aromato jame nepajusite. Sviestas gaunamas juk ne iš prašmatnaus kvapnaus vaisiaus, o iš kuklios sėklos, slypinčios po storu kietu luobu.
Mangų aromatas į visus produktus su mangų sviestu pridedamas papildomai, dažniausiai sintetinis, nes natūralus mangų ekstraktas, pagamintas iš mangų vaisių, yra gana brangus, tamsios spalvos, klampokas ir ne itin patvarus produktas, todėl ne visiems gamintojams tinka jo galiojimo laikas, spalva ir konsistencija. Be to produktų prikvėpinimui reikia nemažai to natūralaus mangų ekstrakto.
Įprastiniu būdu gaminant mangų sviestą sėklos apdorojamos ekstrahentais, kurie leidžia žaliavinį mangų sėklų aliejų išskaidyti arba frakcionuoti į du produktus: mangų sviestą ir mangų aliejų. Parduotuvinis mangų sviestas kaip taisyklė būna baltos arba gelsvos spalvos, minkštas ir maloniai kvepia mangais J, o mangų aliejus yra dezodoruojamas ir rafinuojamas, todėl yra bekvapis, gelsvas, kietos konsistencijos produktas, kuris tirpsta prie maždaug +15C.
Tokiu būdu gaunami fabrikiniai, komerciniai mangų sviestas ir aliejus, kurie plačiausiai parduodami ir naudojami kosmetikoje, kūdikių priežiūros priemonėse, šampūnuose ir t.t.
Plačiau apie mangų sviesto naudojimą odos priežiūrai>>>
Bibliografija:
Price, L., Carrier Oils For Aromatherapy and Massage, 2008
Gandhi, M., Brahma’s Hair: on the Mythology of Indian Plants, 1996
Fairley, J., Guide de la beauté naturelle,
Clergeaud, Ch., Votre beauté au naturel.
Laimė,
©2009, Kvapų namai
(Laimės nuotr. mango medis Himalajuose, 2009 Indija)
