Kvapieji eliksyrai
Jei į pasaulį žvelgi ne kaip į laike besidriekiančią apčiuopiamybę, bet kaip į hierarchišką kūrimą, kurio metu žemiškasis pasaulis žemėjančia tvarka randasi iš šiurkštėjančių nežemiškųjų pradų, gali suprasti ir hieratinį meną, kurio adeptai buvo alchemikai. Eidami atvirkščia kryptimi jie siekė grąžinti viršun tai, kas tapo šiurkštu, ar tiksliau distiliavo neapdorotą medžiagą, idant joje atskleistų tuos tauriuosius pradus, iš kurių ji išsirutuliojo kuriamojo leismo metu. Vienas šių dvasinių esmėkaitos pastangų tikslų buvo eliksyras – arabų ir persų alchemikų ريسكإلا al iksīr. šiuo žodžiu taurinamosios perkaitos meistrai vadino gyvybės vandenį (āb-i-ḥayāt ar āb-i-ḥaivān), tą vandenį, kuris alma iš neišsenkamos Rojaus gausybės versmės (čašma-i- kausar), kuris yra Dievo dvasia, dvelkianti viršum vandenų, filosofų akmuo, šviną paverčiantis auksu, visa gaivinantys nemarybės syvai.
Rožių, jazminų, nerolio ir vanilės fitoliai yra tikri alcheminiai šedevrai, todėl neradome tinkamesnio žodžio už eliksyrą pavadinti šioms taurioms sakramentinėms substancijoms.
Fitoliai – aliejinės augalų ištraukos – paprastai daromi aliejuje mirkant kraujažoles, jonažoles, ramunėles, medetkas, arnikas, levandas, šlamučius ir kitus augalus. Tai iš tiesų labai vertingos fitoterapinės, aromaterapinės ir kosmetinės medžiagos, naudojamos nuo senų senovės. Ypač juos vertino 2 amžiuje gyvenęs garsusis graikų gydytojas Galenas, o ir nūdien fitoliai nė kiek neprarado savo reikšmės.
Tačiau fitoliai gali būti ne tik vertingi vaistiniai Galeno preparatai, bet ir itin kvapūs eliksyrai. Tik tuomet užuot mirkius arnikas ar pelynus, augaliniame aliejuje yra maceruojami trapūs rožių, jazminų, karčiavaisių citrinmedžių žiedai (nerolis) ar brangiosios Madagaskaro vanilės lazdelės.
Afrikiečių daromi kvapnieji fitoliai, maceruojami marulų (kietrių) aliejuje, pasižymi ne tik neprilygstamu kvapo tyrumu ir puikumu, bet ir nuostabiomis savybėmis. Pats marulų aliejus, gaunamas iš valgomų anakardinių šeimos augalų, Sclerocarya birrea, riešutų, yra vienas veiksmingiausiai odą maitinančių aliejų, nes jame gausu oleino rūgšties ir antioksidantų. Be to, kaip ir dauguma kitų afrikietiškų augalinių aliejų, jis yra labai stabilus. Gamta sudėliojo marulų aliejaus vidinę kompoziciją taip, kad jis labai gražiai aprengia odą, ją saugo nuo nepalankaus išorės poveikio, priešlaikinio senėjimo, nes neleidžia pernelyg greitai išgaruoti odos ląstelių vandeniui. šis aliejus puikiai susigeria ir maloniai sudrėkina odą, ji tampa švelnesnė, sumažėja jos paraudimas. Ne mažiau efektyviai marulų aliejus veikia ir plaukus.
Tai ypatinga substancija, kurią galėjo pagimdyti tik ne ką mažiau ypatinga puikaus aliejaus ir puikių žiedų bei vaisių alcheminė santuoka.
Rožių eliksyras
Damaskinių rožių žiedų fitolis, arba ištrauka, marulų aliejuje
Didžiausia rožių vertybė yra jų gebėjimas užgydyti emocines žaizdas. Jei esame įskaudinti atstūmimo ar susisieloję dėl artimo žmogaus netekties jaučiame, kad mus apleidžia gyvybinės jėgos, rožių aliejus gali padėti atitokti ir vėl atkurti nutrukusią giją, kuri Protą sieja su širdimi. Rožė apslopina šaltį, kurį sukėlė prievarta ar skausmas, ir sielą vėl užlieja ankstesnė šilumą. Kad ir į kokią nevilties bedugnę būtum puolęs, rožių eliksyro kvapas grąžins pasitikėjimą ir meilę.
Rožių aliejus yra viena iš pačių geriausių, tinkamiausių ir vertingiausių odos priežiūros substancijų.Ypač jis nepakeičiamas, kai oda yra linkusi į uždegimus, išsausėjusi, išberta, alinama skaudulių ir šunvočių. Rožių aliejus gali būti naudojamas ir vienas, ir kaip sudedamoji tepalų, losjonų, kremų ir masažinių aliejų dalis.
Lengvas, vėsus nuostabiai švelnus damaskinių rožių eliksyras ramina ir vėsina sausą, jautrią ir uždegimų kamuojamą odą. Kaip masažinis aliejus jie nepakeičiamas įtampai ir nerimui sumažinti.
Jūnani tibas, arba klasikinė graikiška islamiška medicina, rožę laiko esant šalta ir sausa, todėl iš jos gauti produktai valo karštį bei uždegimus ir padeda grąžinti moterišką kūno energiją. Rožių aliejus paprastai skiriamas uždegimų, apsinuodijimų ir infekcijų atvejais, taip pat nerimui ir depresijai malšinti.
Patartina keliais šio eliksyro lašais kasdien patepti sudrėkintą veidą ir kaklą,taip pat pamasažuoti saulės rezginį ar pakvėpinti vidines riešų puses.
Jazminų eliksyras
Stambiažiedžių jazminų žiedų fitolis, arba ištrauka, marulų aliejuje
Jazminų, kurį sūfijai kartu su hiacintais ir rožėmis apdainuoja kaip meilės ir dvasinio ilgesio simbolį, eliksyras yra substancija, pasižyminti itin subtiliu ir elegantišku kvapu.
Terapinės šios substancijos, smarkiai veikiančios jausmus ir protą, savybės yra neatskiriamos nuo jo malonaus, paguodžiančio ir raminančio aromato saldumo. Jis ne tik maloniai drėkina širdį, palaiko ir maitina ją, bet ir ramina nervus, išsklaido susikaupusią įtampą, paaštrina proto kūrybingumą.
Jazminų aliejus yra viena iš pačių veiksmingiausių substancijų nuo depresijos ir nervinio nerimo, astenijos, apatijos, silpnumo, bejėgiškumo jausmo, chroniškos nervinės kilmės nemigos ir panikos priepuolių. Jis žadina gyvybines ir kūrybines energijas, padidina seksualinį patrauklumą ir yra puikus afrodiziakas.
Jūnani medicina jazminą laiko esant vėsoku ir sausoku, todėl jazminų aliejus labai tinka odai prižiūrėti. Net naudojamas kaip kvepalai jis gali padėti sureguliuoti odos negalavimus, ypač jei ji karšta, sausa ir jautri ar varginama nervinės kilmės dermatitų ir dermatozių. Vėsokas jazminų eliksyras odą padaro švelnią kaip šilkas. Jis taip pat subalansuoja odos sebumo gamybą, taip sureguliuodamas daugelį odą varginančių negalių.
Jazminų eliksyru tepant veidą ir kaklo sritį mažėja nervinis spazminis kosulys, kataras, nuskaidrėja balsas, dingsta nuolatinis užkimimas.
Naudojamas masažui jis veiksmingai sumažina nervinę įtampą, atpalaiduoja raumenų spazmus, malšina neuralgijas ir sąnarių maudimą. Jazminų eliksyru švelniai masažuojant kryžmenį ir gimdos sritį atslūgsta įtampa, kurią kelia premenstruacinis sindromas, menstruacijos tampa mažiau skausmingos. Nuo jazminų eliksyro kaukės plaukai įgauna spindėjimą ir blizgesį.
Nerolio eliksyras
Karčiavaisių citrinmedžių žiedų fitolis, arba ištrauka, marulų aliejuje
Užsilašini karališko nerolio eliksyro lašiukų ant delno, ir vos šilstelėję jie paskleidžia kvapą, kuris, regis, yra toks geidžiamas, tačiau sykiu toks protu nesugriebiamas. Čia ir gyvenimo kartumas, ir saldumas, visokeriopi skoniai ir kvapai, ir tai, kas prikausto, ir kas atgraso, – visa sumišę šioje kvapo puokštėje. Saldi ir švelni nerolio nata kelia euforiją, bet jo kartumas bloškia atgal ant žemės.
Nerolio raminamosios savybės ypač veikia mūsų ugnies pradą. Kadangi meilės ir džiaugsmo ugnis dega širdy, neroliui neatsispiria žmonės, besiskundžiantys širdies problemomis ir padidintu kraujospūdžiu. Nerolis teigiamai veikia ir kitą ugnies buveinę – kepenis ir kasą, kuriose ir tiesiogine maisto perdirbimo, ir perkeltine informacijos įsisavinimo prasme dega virškinimo ugnis.
Sakoma, kad nerolio aliejus sujungia protą ir kūną. Protui jis suteikiąs tvirtumo ir pasitikėjimo, o kūnui – malonaus atsipalaidavimo jausmą.
Nerolio eliksyru galima teptis ir vakare, ypač jei esi nualintas darbų, pervargęs, o galvoje įkyriai sukasi mintys apie dienos įvykius, nes jis padeda „suvirškinti“ debesuotą dienos šurmulį ir atveria lengvą, šviesią erdvę naujoms, lengvoms ir džiaugsmingoms mintims.
Užteptas ant odos šis eliksyras meiliai ją apglobia, suteikia tyrumo pojūtį, o oda tampa švelni it kūdikio. Mažindamas poras ir raudonumą, nerolio aliejus baltina ir šviesina odą. Išberta paauglių oda išsivalo nuo nešvarumų, o raukšlėta, jautri ir paraudusi brandi oda atsigauna, tampa jaunesnė.
Jūnani medicina nerolį laiko esant vėsoka ir drėgmės požiūrių neutralia substancija, todėl jo eliksyras pasižymi savybe švelniai sutraukti ir sumažinti uždegimus.
Kasdieninei odos priežiūrai rekomenduotina keliais nerolio eliksyro lašais patepti sudrėkintą veido, kaklo ir krūtinės odą, nerimui ir stresui išsklaidyti – pamasažuoti saulės rezginį ir pėdas, o kamuojant spazmams ar sutrikus virškinimui – pamasažuoti pilvą. Nėščiosioms ir gimdyvėms šis aliejus yra puiki priemonė nuo įtampos, baimės, nemigos, prasto apetito ir rėmens.
Vanilės eliksyras
Burboniškų vanilių lazdelių fitolis, arba ištrauka, marulų aliejuje
šis eliksyras yra pačių tikriausių Madagaskaro burboniškos vanilės ankščių fitolis marulų – kito šios salos autochtono – aliejuje. Tai itin autentiška Afrikos substancija, sugėrusi kaitrios Madagaskaro saulės saldumą, džiunglių paukščių giesmes, raudono kelio dulkes, spalvingų moterų rūbų ir jų rankų kvapą...
Jei Bulgarijoje, Turkijoje ar pačiame Irane matėte, kaip skinamos rožės jų otui, hidrolatui ar absoliutui gaminti, tada turėtumėte suprasti, kad rožių aromatas prabangiuose kvepaluose nėra kažkokia bevardė rožių esencija. Kartu su rožių aromatu jūs įkvepiate rožių rinkėjų rankų, kūnų, drabužių kvapą, tos žemės, kurioje išaugo rožės, to vėjo, kuris sūpavo jų šakas, to lietaus, kuris gaivino ir laistė rožes, to maisto, kurį po tais rožių krūmais valgė rinkėjai, kvapą, žodžiu, pačios tos kultūros kvapą. Išsikvėpindamos ar uostydamos tuos parfum jūs susisiejate labai subtiliais ryšiais su tais žmonėmis, su ta žeme – nesvarbu, ar to norite, ar ne. Bevardžius ir beveidžius daiktus produkuoja tokie pat bevardžiai ir beveidžiai fabrikai. Gyvos ir natūralios substancijos visuomet turi savo nepakartojamą istoriją...
Toks yra ir afrikietiškasis vanilės eliksyras – gyvas, permainingas, pulsuojantis, kaitrus ir saldus kaip Rojaus nektaras. Nuo seno jis garsėja kaip nuotaiką pakelianti ir gerų emocijų suteikianti medžiaga, kaip puikus afrodiziakas. Tai nuostabus odos tonikas ir stebuklingas masažinis aliejus.
Jis apsaugo odą, minkština ją naikindamas raukšleles, maitina ją ir drėkina. Įsiskverbdamas į giliausius odos audinius, vanilės eliksyras padaro ją elastingą ir švelnią kaip šilkas.
Kelis lašiukus vanilės eliksyro užsilašinkite ant delno ir patepkite drėgną veidą. Įlašinkite jo į vandenį prieš maudydamiesi vonioje, kad šis švelnus aliejus maloniai apvilktų odą ir ją suminkštinų.Tai ypač patartina, jei oda jautri ir džiūsta ar trūkinėja nuo kieto vandens.
Pastaba: jeigu aliejų naudojate voniai, tuomet nenaudokite muilo.
Vanilės eliksyras gerai tinka ir po deginimosi saulėje, ypač sumaišytas su erškėtuogių aliejumi.
Vanilės eliksyras yra puiki aliejinė bazė kvepalams!
Bendra visiems eliksyrams tai, kad jie neturi jokių kontraindikacijų ar vartojimo apribojimų.
2009 balandžio 30 d.
Laimė Kiškūnė,
Red.Kazimieras Seibutis
Jau parašius šį straipsnį, mūsų draugai iš Afrikos nudžiugino mus dar dviem naujais eliksyrais - ilang ilangų ir kavamedžių žiedų ištraukomis simondsijų aliejuje.
Ilang ilangų žiedų eliksyras
Kvapiųjų kanangų žiedų ištrauka simondsijų aliejuje
Ilang ilangas tagalų kalba reiškia „retų rečiausias“. Taip šie dailūs nedideli atogrąžų medeliai su puošniais žiedais vadinami dėl įstabaus aromato. Kartais šiedu žodžiai verčiami ir kaip „gėlių gėlė“. šios gėlių gėlės, dar vadinamos kananga, kvapas sodrus, primenantis jazminų ir nerolio kvapus. Daugumai žmonių jis asocijuojasi su kvepalais, nes jo kreminės, saldžios gaidos pasižymi tvarumu. Ilang ilangas – veiksmingas afrodiziakas. Jis atpalaiduoja įtampą, užlieja pasitikėjimu ir sužadina jausmingus išgyvenimus, kurie nuskaidrina kasdienybę džiugiu žaismingumu.
Ilang ilangų aliejų vertina širdies problemų turintys žmonės – pamasažavus juo krūtinę širdis atlėgsta, sumažėja kraujospūdis.
Maloniai šildantis ilang ilangų žiedų eliksyras nuo seno yra naudojamas odai ir plaukams puoselėti. Jis mažina odos riebumą ir švelnina senėjimo procesus, todėl patartinas brandžiai odai. Nuo kaukių su šiuo eliksyru itin pagražėja plaukai. Jis taip pat gali sumažinti plaukų slinkimą ir lūžinėjimą.
Todėl Pietų Afrikos ūkiui, auginančiam kanangas, užsakėme pagaminti šios puikios tradicinės kvapiosios ištraukos specialiai „Kvapų namams“. Ištraukta simondsijų aliejumi ji net kiek kvepia „rūgštele“, būdinga fitoliams, tačiau sušildyta odos išsiskleidžia nuostabia ir įvairiopa kvapų puokšte.
Kavamedžių žiedų eliksyras
Žiedų ištrauka simondsijų aliejuje
Vargu ar rastume žmogų, kuris niekada nebūtų gardžiavęsis kavos pupelių kvapu, tačiau kavamedžių žiedų yra uodęs toli gražu ne kiekvienas.
Kavamedžiai ypač keri pavasarį, kai ateina jų žydėjimo laikas. Balti it sniegas trapūs žiedeliai, išsprogę viršum tamsiai žalių blizgančių lapų, ir jų skleidžiamas kvapas sukelia nepatirtų jausmų ir stačiai pavergia.
Jei įstabus šių žiedų kvapas ką ir primena, tai nebent aromatą, kurį skleidžia rožių, pakalnučių ir nerolio žiedai, sudėti į vieną puokštę. Kaip gausiai žydės kavamedis ir kokių atspalvių įgis jo žiedų kvapas pareina nuo lietaus smarkumo – gausiai nesuvilgyti jie nė nesiteiktų išsiskleisti. Kavamedžių žiedai pavidalu ir kvapu kiek primena arabinius jazminaičius, todėl vienas 17 a. prancūzų botanikas, Amsterdamo botanikos sode pamatęs žydintį Coffea arabica medelį, net pavadino jį „arabiniu jazminu“. Dabartinį jo pavadinimą, Coffea, po šimtmečio davė K. Linėjus.
Jaudinantis kavamedžių žiedų aliejaus kvapas maloniai žadina, sužadina lakias svajones, guodžia ir džiugina. Jo įkvėpę geriau suvoksime, koks trapus ir gražus yra šis pasaulis. Kavamedžių žiedų aliejus plaukams suteikia atlasinį spindesį ir šilko švelnumą, o juo patepta oda sudrėksta, tampa nebe tokia dirgli ir jautri. Tai itin lengvas eliksyras, nes kavamedžių žiedai buvo mirkomi simondsijų aliejuje. O jo kvapas suvirpina giliausias širdies kerteles.
