Naujienų prenumerata
Darželinių jazminų žiedų pomada (eflioražas, pranc. enfleurage)

Ribotas kiekis (Limited edition)
Taip beprotiškai norisi sugauti ir išlaikyti jazmino žiedo kvapą, tokį trapų ir paslaptingą kvapą... Uosdamas jį kvėpi nostalgiškus vaikystės, jaukios sodybos, jaudinančio gyvenimo pavasario, netgi pirmojo nekalto bučinio ar broliško pasimatymo nepakartojamus aromatus. Jis toks jausmingas, poetiškas, lengvai erotiškas, žadinantis vaizduotę, viliojantis ten, kur niekada nebuvai ir galbūt niekuomet nenukaksi, į „žemę niekur“...
Jazmino vardas yra kilęs iš Egipto Ptolemajų dinastijos karaliaus Filadelfo, kurio vardas savo ruožtu yra sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: phileo — myliu ir adelphos – brolis. Faraonė Kleopatra savo jauniausią sūnų, paskutinį Ptolemajų dinastijos atstovą, irgi pavadino Filadelfu.
Kiti sako, kad jazminas tokį graikišką vardą gavo todėl, kad jo „šakos po dvi viena prieš kitą broliškai susikibusios auga — mat lapų prisegimas priešinis“. Botanikas Jurgis Pabrėža jį vadino myluotoju.
Darželiniai jazminai (Philadelphus coronarius, šeima — hortenzijiniai) kildinami iš kelių pasaulio vietų: Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietryčių Europos. Taigi šis dailus neįnoringas augalas yra dar vienas jau senokai iki Lietuvos atkeliavęs Viduržemio kultūros botaninis perlas. Jis vienodai prigijo tiek dvaro parkuose, tiek valstiečių sodybose.
Kvapai visais laikais valdė žmonių protus ir sielas, todėl nieko nuostabaus, kad vis naujais būdais tebėra mėginama sugauti tai, kas nelyginant palaimos prisilytėjimas ar angelo sparno mosto dvelktelėjimas galbūt išvis nėra sugaunama, — sugauti patį gėlės žiedo kvapą.
Kvapų „gaudymo“ menas siekia žilą senovę. Tai, ką dabar vadiname pomada, iš tiesų yra itin seno kvapų gaudymo metodo, paplitusio Rytuose, atšvaitas — sudėti žiedus ant kažko, kas riebu, ar sumaišyti su sezamų sėklomis. Mirštantys žiedai, skleisdami stiprų kvapą, gamina tiek daug kvapiųjų molekulių, kad juos sandariai uždarius su riebalais, kvapiosios molekulės, tirpstančios riebaluose, susigeria į tas riebiąsias medžiagas. Po savaitę ar ilgiau trunkančio kruopštaus proceso, kurio metu kiekvieną rytą seni žiedai pakeičiami šviežiais, gauta pomada vėliau gali būti vartojama kaip kvapusis tepalas, balzamas ar tiesiog kvepalai.
Taigi tą auštančio pavasario, dvelkiančio prabundančios sielos žaidimais, aromatą gali uždaryti į dėžutę, jei ten patepsi riebalų ir įdėsi jazminų žiedų.
Jazminų žiedus visą pavasarį skynėme Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto želdynuose Buivydiškėse — tokią galimybę mums maloniai suteikė želdynų darbuotojos.
Surinktus žiedus kas rytą uždarydavome į stiklines dėžutes su sviestmedžio ir kokosų aliejaus mišiniu. Žiedus keitėme kiek įmanoma daugiau kartų, kad aliejai prisigertų kuo daugiau žiedų aromato. Ir štai... atsidarai jazminų pomados indelį ir gali užuosti rasotą pavasario rytą pražydusius jazminus.
Visiškai natūrali darželinių jazminų žiedų pomada:
- maloniai drėkina odą ir lūpas;
- mažina odos uždegimus, įtrūkimus;
- jos kvapas aktyvina smegenų veiklą, skatina kūrybines mintis ir nuteikia panirti į išmintingus bei poetinius apmąstymus — šių eilučių autorius taip pat...
lk
2011
Nuotr. Gitanos Zaleskienės

