Naujienų prenumerata
Šiek tiek lietuviškos alchemijos bibliniuose Armėnijos kalnuose, III dalis
Ramunė ŽUKAUSKIENĖ
šiek tiek distiliacijos
Turbūt keista, kai apie svarbiausią kelionės tikslą prabylama pasakojimo
pabaigoje? Gal dėl to, kad daugelis čia apžvelgtų dalykų - jau praeitis,
o išdistiliuotos medžiagos, supilstytos į mažus buteliukus - vis dar su mumis.
V.Sargsiano ūkyje kelionės pradžioje apsistojome ne šiaip sau. Čia
mūsų laukė keletą vagų specialiai mums išauginto violetinio baziliko.
šiuos ryškiaspalvius augalėlius žirklėmis karpydavome nuo stiebų saulei dar
neįsiplieskus ir sunešdavome į pavėsinę. Kvapas aplink tvyrodavo
verčiantis iš koto, dėl to buvo labai įdomu, į ką jis transformuosis
distiliavimo aparate. Beje, jis pagal Laimės brėžinius S.Hovsepyano
rūpesčiu buvo pagamintas Jerevano fizikos institute. Taigi aparato pirmasis
krikštas atiteko bazilikui.
sąlygomis veikė nepriekaištingai. Turint omenyje ir tai, kad aušinimui
reikalingo tekančio vandens turėjome ribotą laiką. Teliko pritaikyti
vieną gudrybę, kurią Laimė buvo užfiksavusi savo dokumentiniame filme
apie Graso distiliavimo meistrus. Kad būtų
sumažintas garų nuostolis kondensatoriaus ir vamzdžio jungtį reikėdavo apvynioti
medvilnine marle, sutepta tešla iš miltų ir vandens.
švelniai melsvai pilkas vandenėlis su ryškiai geltona aliejaus dėme.
Salsvas, subtilus, bet vis dar prieskoningas, nors ir sodrų žaliavos aštrumą
praradęs kvapas - toks bazilikas liko po distiliavimo proceso.
Distiliavome ir dar kitą prieskonį, - to paties ūkininko išaugintus ir
sudžiovintus peletrūnus.
Kiti bandymai vyko Avuc Taro oazėje su skirtinga žaliava. Tiesa, Laimė
iš pradžių nuogąstavo, kad augalus šiame kalnų parke radome gerokai
pačirškintus saulės. Bet netrukus įsitikinome, kad sudžiūvusiuose
augalėliuose kvapiosios medžiagos buvo tarsi užsikonservavusios.
Akyse ir dabar stovi vaizdas, kaip medžių šešėlyje grupelė žmonių po vieną
rūšiuoja ant šlaitų iki vidurdienio surinktus augalėlius: dviejų rūšių
čiobrelius, kraujažoles, citrinuku pramintą žolelę, šlamučius, galbaną..
Būta ir kitokių "žaidimų" su augalais. Aptikę himalajinio
kiečio (pelyno) augimvietes, šios žolės distiliavimui nerinkome. Tačiau
prisiskynėme jos savo reikmėms. Gal kas tikėjosi namie pasigaminsiąs
"žaliąją fėją", kitaip absentą, juolab seniausią jo receptą Laimė padiktavo.
Kiti sakėsi parsivešią smilkymui. Svaiginančiu jo aromatu mėgavomės ir
vietoje. Net išdrįsome kelis ryšelius palapinėje pasikabinti.
Patikėkite, geriau dėl to nemiegojome, bet štai skorpionų, gyvačių ir kitų
nelabųjų (išskyrus skruzdeles) viduje nesulaukėme.
JULIJA
"Užsimerkiu ir matau vaizdą - stoviu ant kalno, kvepia čiobreliais, priešais
ant kito kalno matau Avuc Taro griuvėsius. Saulė dar tik teka,
oras gaivus gaivus, mergaitės ramiai renka žoleles".
LAIMĖ
"Labai likau patenkinta tuo, kokia po distiliavimo tapo kraujažolė.
Jos kvapas sužavėjo mane grožiu.
Armėnijos čiobrelis man pasirodė dar gražesnis nei
Provanso: turtingesnis, pilnesnis, gilesnis, alchemiškesnis - gal todėl,
kad tiek daug rankų jį rinko. Gavome ne tik to augalėlio, bet
ir visos mūsų būties, kuria čia gyvenome tomis dienomis, distiliatą.
Rezultatą žodžiais apibendrinti sunku.
Galbano, kitaip ferulos, distiliatas gavosi kaip tik toks, kokio aš ir
tikėjausi. Nors ši gamyba buvo visiškas eksperimentas, nebuvau tikra, ar
teisingai šį augalą distiliuojame. Tačiau gavome tai, ko reikėjo, ir man
tai buvo maloni staigmena.
Vis dėlto reikia nepamiršti, kad tai, ką darėme Armėnijoje, buvo tik
gražus žaidimas. Tam, kad gautume labai gražią substanciją, reikia
praktikuotis ne mažiau nei penketą-šešetą metų..."
SONETA
'Pamačiau, kaip vyksta eterinių aliejų, kuriais ir mes prekiaujame,
gamyba. Galėsiu ir savo klientams papasakoti. Dabar turėsiu visai
kitokios patirties ir kitokių jausmų, siejančių su eteriais."
šiek tiek apie riziką, prietarus ir gerą baigtį
Jei nežinai, geriau prilaikyk liežuvį. šią taisyklę dar kartą patikrinau
Armėnijoje. Prisimenu, kaip pirmąją dieną greta glėbio bazilikų Laimė
užsiminė apie šio augalo pavojus nėščiosioms. Tąsyk labai neapdairiai
išpyškinau, kad tokių mūsų tryliktuko kompanijoje nėra. Po šios replikos
aplik stojo tyla, o Renatos veidu nuslinko švelni šypsenėlė. Tai štai, kodėl
jos palaidinė laisvo kirpimo...
Tolybė, karštis, laukinės sąlygos,
nežinomybė, nėščiosioms ne itin draugiški kvapai... Ar tam pasišovusi
besilaukianti moteris yra lengvabūdė, o gal atvirkščiai - apdovanota
dieviška intuicija, kad nieko blogo neatsitiks?
RENATA
"Mus nuolat stabdo visokios baimės. Ir sunkiausias dalykas yra priimti
sprendimą. Kad važiuosiu, buvau nusprendusi anksčiau, nei sužinojau, kad
laukiuosi.
Kaip nusiteiki, taip ir padarai. Bet kelionėje nebuvo
labai sunku. Manimi rūpinosi ir globojo visa grupė. Vien mintis apie tai
suteikdavo energijos ir stiprybės.
Be to, mano padėtis nebuvo labai ypatinga. Prieš kelionę Vilniuje
jaučiausi kur kas prasčiau - būdavo bloga, negera, silpna, griuvinėdavau,
daug miegojau.
O kelionėje išbuvau beveik nemiegojusi. Tai buvo labai įdomu pačiai. Gal
stiprybės suteikė saulė, gal magnetiniai kalnų laukai, vienuolyno, prie
kurio gyvenome, energija, įspūdžiai? Be to, manau, kad mūsų organizmuose yra
labai daug rezervų, kurių mes iki galo nepanaudojame. O nėštumas, ko
gero, organizmą dar papildomai mobilizuoja.
Galvojau, kai grįšiu, kaip griūsiu į lovą ir sveikata sugrius... Bet nieko
panašaus nenutiko. Matyt Armėnijoje pasikroviau energijos.
Vis galvoju, kad senovėje kaimo moterys būdamos nėščios nešiodavo
sunkius kibirus, nudirbdavo lauko darbus. Jos neturėdavo kitokio
pasirinkimo. Nebuvo ir draudimų, informacijos, kas gali kelti grėsmę.
Manau, kad nėščiosios ir dabar turėtų kuo mažiau paisyti prietarų."
P.S. Renatai sausio 30 gimė po Armėniją keliavusi dukrelė Sofija...
šiek tiek reziumė
GIEDRĖ
"Sunkiausia buvo grįžti į civilizaciją. Bet pirmą savaitę skraidžiau it ant
sparnų. Žinoma, jie greitai buvo "pakirpti" kasdienių
rūpesčių, bet į kalnus mane gana dažnai grąžindavo žolelės, džiūvusios
kambary ir pripildydavusios jį maloniausių kvapų. Dažniau pradėdavau
įsiklausyti į save ir matyti tarsi iš išorės..."
RŪTA
"Reikia pamiršti katalogines keliones, susirasti kompaniją, su kuria būtų
įdomu, turėti įdomų tikslą ir važiuoti. Tai gali būti aromatinė kelionė,
piligriminė ar panaši..."
Nuotraukos:
L.KiškūnėsR.Žukauskienės
R.Daunoravičienės
J.Ruseckajos
G.šilinskaitės
I.Mačionytės
